Kruonio HAE–Bitėnų elektros jungtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kruonio HAE-Bitėnų elektros jungtis
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva
TrasaKruonio HAEBitėnai
Savininkai
PartneriaiLitgrid
Gamyba
Statybų pradžia2023 m. (planuojama)[1]
Statybų vertė20,993 mln.
Atidarymas2025 m. (planuojama)[2]
Techninė informacija
Jungties tipasAntžeminė jungtis
Srovės tipasAukštos įtampos tiesioginė
Ilgis211 km
Kintamoji srovė330 kV
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Kruonio HAE-Bitėnų elektros jungtis – planuojama aukštos įtampos elektros jungtis Lietuvoje.[3][4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgyvendinant Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektą ir povandeninės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Harmony Link prijungimą prie Lietuvos sistemos, nuspręsta nuteisti dvi papildomas aukštos įtampos elektros jungtis Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai. Tiesiant abu projektus buvo iškirsta dalis Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse esančių valstybei priklausančių miškų.[5] 330 kV oro liniją – Kruonio HAE-Bitėnai tarp Jurbarko ir Kybartų už 20,993 mln. eurų (su PVM) statys bendrovių „Žilinskis ir Co“, „Connecto“ įmonių Lietuvoje bei Estijoje, Lietuvos „Empower-Fidelitas“ ir Estijos „Empower“ konsorciumas.

Numatytas trasos bendras ilgis siekia 211 km, iš jų apie 62 km atkarpoje Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko rajonų savivaldybėse bus formuojamas naujas inžinerinis koridorius, o beveik 39 km atkarpoje numatyta esamos linijos dalies nuo Jurbarko iki Bitėnų rekonstrukcija, panaudojant esamą infrastruktūros koridorių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]