Kristupas Arciševskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kristupas Arciševskis
Arciševskiai
Herbas „Prawdzic“
Herbas „Prawdzic“
Gimė 1592 m. gruodžio 9 d.
Mirė 1656 m. balandžio 7 d. (63 metai)
Vikiteka Kristupas Arciševskis

Kristupas Arciševskis (lenk. Krzysztof Arciszewski; 1592–1656) – žinomas XVII amžiaus pulko vadas, Lenkijos bajoras, Olandijos generolas ir Karūnos artilerijos generolas (1646–1650).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristupas Arciševskis gimė 1592 m. gruodžio 9 d. Rogalino (Rogalin) mieste, Poznanės paviete, kalvinistų šeimoje.

Auklėjamas buvo kunigaikščio Kristupo Radvilos rūmuose, bet jau 1622 metais buvo priverstas bėgti iš Lenkijos, kur buvo nuteistas mirties bausme už rimtą nusižengimą.

Radvilai padedant Arciševskis išvažiavo į Olandiją ir pradžioje apsistojo Hagoje, įstojo į karinę tarnybą, lankė Leideno universitetą. Išvykęs į Prancūziją dalyvavo La Rošelio apgultyje ir 1630 metais, kaip olandų karininkas, išvyko į Nyderlandų Braziliją kautis prieš ispanus ir portugalus. Jo kariniai nuopelnai 1638 metais buvo pažymėti generolo laipsniu ir Kristupo Arciševskio paskyrimu visos artilerijos vadu. Tačiau po konflikto su vyriausiu vadu išėjo į atsargą.

Jo žygdarbiai Naujame Pasaulyje jau buvo žinomi ir gimtinėje ir naujasis Lenkijos karalius Vladislovas IV pakvietė jį vadovauti visos šalies artilerijai, pažadėjęs liautis persekiojus iš teismo sistemos pusės. Karo vadas noriai priėmė kvietimą ir padarė didelę paslaugą Lenkijos armijai, įvesdamas tvarką ir discipliną. Joano Kazimiero karaliavimo metu, Bogdano Chmelnickio karo metu, Arciševskis gynė Lvovą ir tvirtino Zbaražą.

Kristupas Arciševskis mirė 1656 m. balandžio 7 d. netoli Gdansko ir buvo palaidotas Lešno miesto kalvinų bažnyčioje.

Jo brolis – Ilija Arciševskis – taip pat buvo karininkas; kaip karinis inžinierius vadovavo tilto statybai per Dnepro upę.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 3: Дадатак А – Я. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2010. – 690 с.: іл. ISBN 978–985-11-0487-7
  • Aleksander Kraushar. Dzieje Krzysztofa z Arciszewa Arciszewskiego, admirała i wodza Holendrów w Brazylii, starszego nad armatą koronną za Władysława IV i Jana Kazimierza, 1592–1656, t. 1-2, Petersburg 1892
  • Bibliografia Literatury Polskiej – Nowy Korbut, t. 2 – Piśmiennictwo Staropolskie, Państwowy Instytut Wydawniczy, Warszawa 1964, s. 7-10
  • Maria Paradowska. Przyjmij laur zwycięski, Wydawnictwo Śląsk, Katowice 1987
  • Jacek Kukuczka. Przyjmij laur zwycięski. Krzysztof Arciszewski w służbie Holenderskiej Kompanii Zachodnio-Indyjskiej, Wyd. Muzeum Etnograficznego im. S. Udzieli, Kraków 2001