Kristina Sabaliauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristina Sabaliauskaitė
Gimė 1974 m. sausio 1 d. (50 metų)
Vilnius, Lietuva
Veikla rašytoja, dailės istorikė
Išsilavinimas Menotyros mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus dailės akademija
Žinomas (-a) už „Silva Rerum“
„Petro Imperatorė“
Žymūs apdovanojimai

2017 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Svetainė

http://sabaliauskaite.com/

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974 m. sausio 1 d. Vilniuje) – dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos garbės daktarė ir viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Gimusi Vilniuje, nuo 2002 m. gyvena Londone, 2002–2009 m. dirbo Lietuvos dienraščio „Lietuvos rytas“ užsienio korespondente Londone. Kaip rašytoja išgarsėjo 2008 m. po debiutinio romanoSilva rerum“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūriniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2008 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už „Silva rerum“.
  • 2009 m. „Silva rerum“ išrinkta metų knyga.
  • 2011 m. „Silva rerum II“ išrinkta metų knyga.
  • 2015 m. Liudo Dovydėno literatūros premija už „Silva rerum III“ ir trilogjją.
  • 2016 m. lenkiškasis „Silva rerum“ leidimas (vert. Izabela Korybut-Daszkiewicz) pateko į Centrinės Europos Literatūros premijos „Angelus“ finalą.
  • 2017 m. portale 15min.lt „Silva rerum IV“ buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.
  • 2018 „Silva rerum“ tetralogija Šimtmečio knygų šimtuko sąraše atsidūrė 3 vietoje.
  • 2019 m. portale 15min.lt Petro Imperatorė buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.

Kiti apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2011 m. Vilniaus miesto apdovanota „Šv. Kristoforu“ „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“.
  • 2015 m. Žurnalas „Stilius“ išrinko Sabaliauskaitę „2015-ųjų Lietuvos metų moterimi“
  • 2017 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
  • 2020 m. gavo Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardą rašytojai už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.[1]
  • 2021 Lietuvos ir Lenkijos Respublikų Seimų Abiejų Tautų Premija už kultūrinį ir politinį indėlį į abiejų valstybių bendradarbiavimą.[2]
  • 2023 m. Vilniaus miesto garbės pilietė.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Silva Rerum[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Silva Rerum, romanas - Baltos Lankos, 2008 m.
  • Silva Rerum II, romanas - Baltos Lankos, 2011 m.
  • Silva Rerum III, romanas - Baltos Lankos, 2014 m.
  • Silva Rerum IV, romanas - Baltos Lankos, 2016 m.

Petro Imperatorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petro Imperatorė, romanas - Baltos Lankos, 2019 m.
  • Petro Imperatorė II, romanas - Baltos Lankos, 2021 m.

Kitos knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Danielius Dalba & kitos istorijos, trumpų istorijų rinkinys - Baltos Lankos, 2012 m.

Vertimai į kitas užsienio kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latviškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Silva Rerum - Apgads Zvaigzne ABC, 2010 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum II - Apgads Zvaigzne ABC, 2012 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum III - Apgads Zvaigzne ABC, 2015 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum IV - Apgads Zvaigzne ABC, 2018 m. (vertė Dace Meiere)
  • Pētera imperatore (I) - Apgads Zvaigzne ABC, 2020 m. (vertė Dace Meiere)
Lenkiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Silva Rerum - Znak, 2015 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum - Wydawnictwo Literackie, 2019 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum II - Wydawnictwo Literackie, 2018 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum III - Wydawnictwo Literackie, 2021 m. (vertė Kamil Pecela)
Angliškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories, - Baltos Lankos, 2015 m. (vertė Romas Kinka)
Estiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Peetri keisrinna - Varrak, 2021 m. (vertė Tiina Katel)

Olandiškai

  • Peters keizerin - Prometheus, 2021 m. (vertė Anita van der Molen)

Slovėniškai

  • Petrova imperatorica, Založba Goga, 2021 m. (vertė Klemen Pisk)[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]