Kreiserinis tankas

D. Britanijos kreiserinis tankas Mk I (A9)

Kreiserinis tankas (angl. cruiser tank), kavalerijos tankas (angl. cavalry tank) – D. Britanijos tankų klasė pagal šioje šalyje prieš Antrąjį pasaulinį karą vyravusią tankų panaudojimo doktriną. Alternatyvi tankų klasė buvo pėstininkų tankas (angl. infantry tank).

Tokių tankų idėją naudojo ir TSRS, kuri XX a. 4-tą dešimtmetį ėmė gaminti BT tankus.

Idėja

Buvo numatyta, kad kreiseriniai tankai turi turėti tokias pat savybes kaip ir laivai kreiseriai - turi būti greiti ir judrūs, skirti veikti nepriklausomai nuo lėtai judančių pėstininkų ir juos lydinčių sunkių pėstininkų tankų.

Priešo gynyboje pralaužus spragą (pvz., pėstininkų tankais), kreiseriniai tankai turėjo prasiskverbti į priešo užnugarį ir atakuoti priešo tiekimo bei ryšių linijas, pagal Džono Fulerio (John F.C. Fuller), Persio Hobarto (Percy Hobart) ir Bezilo Henrio Lidel Harto (Basil Henry Liddell-Hart) idėjas. Kreiseriniai tankai buvo sukonstruoti taip, kad galėtų veikti kaip kavalerija jos klestėjimo laikais. Jie buvo greiti, lengvai šarvuoti ir ginkluoti. Siekimas išgauti kuo didesnį greitį išderino britų tankų konstrukciją, nes pernelyg didelis dėmesys buvo skirtas tik tanko greičiui. Tuo metu D. Britanijos tankų kariuomenėje vyravo šūkis „greitis yra šarvai“. Tai nestebina, nes šios kariuomenės atsiradimą lėmė D.Britanijos karališkojo laivyno Sausumos laivų komitetas, kuris ir laivyne diegė greitus, bet silpnai šarvuotus kreiserius.

Tuo metu buvo nesuvokta, kad visų svarbiausio judrumo principas buvo nesuderintas su Vokietijos tankų kūrimo tendencijomis kurti gerai šarvuotus ir ginkluotus tankus, aukojant greitį. Vokiečių idėja užtikrino tai, kad vienintelis pataikęs vokiečių vidutinio tanko sviedinys galėjo lengvai sunaikinti kreiserinį tanką. Vokietijos pėstininkai ginkluotėje turėjo daug lengvųjų prieštankinių ginklų, kas viršijo D.Britanijos tikimąsi lygį. Tai smarkiai mažino kreiserinių tankų gebėjimą išlikti veržiantis per pėstininkų pozicijas.

Dar didesnė kreiserinių tankų problema buvo mažas tanko patrankos kalibras. Daugelis kreiserinių tankų buvo ginkluoti 40 mm (angl. Ordnance QF 2 pounder '2 svarų pabūklas QF'). Šiai patrankai pakako galios įveikti karo pradžios tankų šarvus, bet jai niekada negamino fugasinių sviedinių. Dėl tokių savo savybių kreiseriniai tankai buvo labai pažeidžiami velkamosioms prieštankinėms patrankoms.

Viena iš numatytų kreiserinių tankų funkcijų buvo kova su priešo tankais, todėl didinant tankų patrankų kalibrą kreiseriniai tankai pirmieji gavo 57 mm (angl. Ordnance QF 6 pounder '6 svarų pabūklas QF') patranką, kai tik šios buvo sukurtos. Sekantis žingsnis buvo šiuos tankus apginkluoti galinga 76 mm tankine patranka (angl. Ordnance QF 17 pounder '17 svarų pabūklas QF'), kas buvo padaryta, kai šios patrankos pasirodė. Tankas Cromwell turėjo per mažą bokšto pamatinį žiedą. Didinant kreiserinių tankų galingumą 1944 m. pabaigai buvo sukurtas britų kreiserinis tankas Comet su sutrumpinta 17-os svarų patranka. D. Britanija gaudavo daug amerikietiškų tankų M4 Sherman, kuriuos perginklavus 17-svarėmis patrankomis (76 mm patrankomis) buvo gauti modernizuoti tankai Sherman Firefly.

Ironiška, kreiseriniai tankai buvo kurti dėl greičio, tuo tarpu daugelis kreiserinių tankų kentėjo nuo mechaninio nepatikimumo. Ypač nepatikimi buvo Šiaurės Afrikos karštose dykumose veikę britų kreiseriniai tankai Crusader. Šios problemos priežastis buvo nepakankamas konstrukcijos apgalvotumas, nes daugelis ankstyvųjų kreiserinių tankų būdavo užsakinėjami kariuomenei „tiesiai nuo braižybinės lentos“. Mechaninio patikimumo problema buvo visiškai išspręsta 1944 m. pasirodžius tankui Cromwell su galingu ir patikimu Rolls-Royce Meteor varikliu.

Istorija

1936 m. D.Britanijos Karo biuras (angl. War Office) numatė ateityje kurti dviejų tipų tankus:

• storašarvius pėstininkų tankus - skirti veikti puolime kartu su pėstininkais,
• judrius kreiserinius tankus - skirtus giliems antpuoliams į priešo teritoriją.

1934 m. Džonas Kardenas (John Carden) iš kompanijos „Vickers-Armstrongs“ sukonstravo vidutinį tanką A9, kurį vėliau pavadino [[Kreiserinis tankas Mk Ikreiseriniu tanku Mk I (Cruiser Tank Mark I). Jame buvo įdiegtos geriausios ankstesnio lengvojo tanko Mk III savybės, jis tapo lengvesnis, naudojo komercinį benzininį variklį. Prototipas buvo išbandytas 1936 m., o 1937 m. imtas gaminti, kol vėliau nepasirodė Krisčio pakaba (angl. Christie suspension). 1937 ir 1938 m. buvo pagaminti 125 tanko A9 vienetai. Kovinis jų panaudojimas mūšyje dėl Prancūzijos 1940 m. atskleidė rimtų trūkumų (pvz., per silpnus šarvus, vietos įgulai stygių). Nežiūrint to jis buvo naudingas karo veiksmuose Libijos dykumoje 1941 m.

A9 keitė kreiserinis tankas Mk II (A10), kurio konstruktorius irgi buvo Dž. Kardenas. Šis buvo vadinamas sunkiuoju kreiseriniu tanku ir imtas gaminti 1938 m. liepą. Jis priminė ankstesnįjį Mk I, tačiau turėjo storesnius šarvus. Jis buvo vienas pirmųjų britų tankų su prieškumuliaciniais šarvais ir su kulkosvaidžiu Besa. 1940 m rugsėjo mėnesį jau buvo pagaminti 175 tankai Mk II, kurie buvo panaudoti mūšiuose Prancūzijoje, Šiaurės Afrikoje ir Graikijoje.

Tankų Mk I ir Mk II gamyba buvo ribota, nes D.Britanijos armija nutarė gaminti tobulesnius ir greitesnius kreiserinius tankus su Krisčio pakaba, kurią sukonstravo amerikietis išradėjas Džonas Volteris Kristis (J. Walter Christie) ir geresniais šarvais.

1936 m. generolas Žifaras Martelis (Giffard LeQuesne Martel|General Martel), vienas tankų konstravimo pradininkų, darbų apie tankų karą autorius, pasiūlęs lengvai šarvuotas tanketes pėstininkams sustiprinti, tapo Karo biuro Mechanizacijos direktoriaus padėjėju (Assistant Director of Mechanization). 1936 m. pabaigoje Martelis stebėjo tarybinių tankų demonstravimą. Ten jis pamatė tanką BT, kuriame buvo panaudota Krisčio pakaba. Generolas Martelis ėmė spausti kurti tanką su Krisčio pakaba ir su lengvu aviaciniu varikliu (irgi Krisčio idėja), pvz., Liberty L-12 ar Napier Lion. Vyriausybė užsakė nupirkti Krisčio tanką ir licenciją per Nafildo organizaciją (Nuffield Organization).

Tankas buvo per mažas britų poreikiams, tačiau pakaba buvo itin efektyvi, todėl tapo naujo kreiserinio tanko Mk III (A13) pagrindu. Išbandžius du prototipus buvo įsakyta gaminti tankus A13, ir jų buvo pagaminti 65 vienetai. Tankas Mk III svėrė 14,2 tonos, įgula buvo 4 žmonės, 340 AG variklis leido važiuoti iki 48 km/val. greičiu. Buvo ginkluotas 2-jų svarų patranka ir kulkosvaidžiu. 1937 m. šis tankas buvo priimtas į ginkluotę. Tada D.Britanija neturėjo tankų divizijų.

Kreiserinis tankas Mk IV (A13 Mk II) buvo labiau šarvuotas Mk III variantas.

• 
  Kreiserinis tankas Mk II
• 
  Kreiserinis tankas Mk III
• 
  Kreiserinis tankas Mk IV

Antrasis pasaulinis karas

Crusader tankas su 2 svarų patranka dykumoje

Comet tankas

Antrojo pasaulinio karo pradžioje kreiserinis tankas Mk VI Crusader buvo, ko gero, žinomiausias. Pirmą kartą jis buvo panaudotas 1941 m. viduryje ir po to gausiai naudotas Dykumų kare. Jo bendraamžis kreiserinis tankas Mk V Covenanter buvo nepatikimas, todėl buvo naudojamas tik pačioje D.Britanijoje kaip mokomasis.

Po šių tankų sekė kreiseriniai tankai Mk VII Cavalier (A24), Mk VIII Centaur ir Mk VIII Cromwell (A27M), turėję pakeisti Covenanter ir Crusader. Jie turėjo būti imti gaminti 1942 m., bet gamybos pradžia užsitęsė. Tobulesnių tankų poreikis spręstas tankus Crusader apginklavus 6 svarų patrankomis. Cavalier buvo tanko Crusader tolesnė versija. Tankai Centaur ir Cromwell buvo alternatyviai konstruotas tankas, tik pirmasis turėjo tokį patį variklį kaip ir Cavalier tankas, o antrasis - naują Rolls-Royce Meteor variklį.

Tankai Centaur ir Cromwell naudoti pradedant Normandijos operacija. Kreiseriniai tankai Comet buvo patobulinta Cromwell versija su modifikuota 17-os svarų patranka (76 mm) ir mūšio lauke pasirodė 1945 m. pradžioje. Tuo metu naujausių kreiserinių tankų šarvuotė ir ginkluotė buvo tokios, kad šie tankai nesiskyrė nuo vidutinių tankų.

Karo metu technologiniai pasiekimai leido sunkesniems tankams pasiekti tokį patį greitį kaip ir kreiserinių tankų, tad skirstymas į kreiserinius tankus ir pėstininkų tankus paseno. Paskutinis šios serijos tankas yra Centurion. Jis buvo konstruojamas, kad tenkintų sunkiojo kreiserinio tanko kriterijus, t. y., jame suderinti kreiserinio tanko greitis ir pėstininkų tanko šarvuotumas. Iš esmės tai buvo universalus tankas, todėl jis tapo pirmuoju D.Britanijos pagrindiniu koviniu tanku.