Koturnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Koturnai

Koturnus (lot. cothurnus; gr. κóθορνυσ) - suvarstomas odinis ar audeklinis batas su aulu iki pusės blauzdos ar iki kelio, bet atviras ties kojų pirštais. Tokius batus avėdavo Senovės Graikijos, etruskų ir Senovės Romos medžiotojai, raiteliai, valdžią turintys vyrai ar aktoriai.

Koturnų skiriamas bruožas buvo aulai, siekę nuo pusės blauzdų iki kelių. Koturnų aulai supdavo blauzdą. Sprendžiant pagal išlikusias marmurines statulas koturnai dažniausiai būdavo labai skoningai ir elegantiškai ornamentuoti. Koturnai būdavo suvarstomi iš priekio per visą ilgį, ir buvo siekiama, kad jų aulai būtų kuo labiau prigludę prie blauzdų.

Koturnai būdavo įprastinis medžiotojų apavas, todėl poetai ir skulptoriai koturnus laikė Dianos aprangos dalimi. Be to, koturnai buvo laikomi ir Merkurijaus bei Bakcho apavu.

Storapadžiai koturnai[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastai koturnų pado storis būdavo paprastas. Kartais padai būdavo storesni, manoma, kad juos pastorindavo kamščio nuopjovomis. Koturnus pastorintais padais devėdavo tie, kurie norėdavo atrodyti aukštesniais - neaukštos moterys ar Atėnų tragedijų aktoriai. Aktoriai koturnus laikė didingu tauriu apavu, o koturnus avėdavo labai storu padu, kad jų ūgis būtų didesnis. Nuo to įpročio žodžiu cothurnus vadindavo ir pačias tragedijas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Cothurnus In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities