Kotryna Vinciūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kotryna Vinciūtė (1882 m. sausio 20 d. Čikagoje, IL – 1973 m. gruodžio 1 d. Niujorke – JAV), vargonininkė, pianistė, chorvedė, pedagogė, tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš mažens mėgo muziką ir dailę. Pirma baigė lenkų Nazaretho Akademiją, kuri 1903 įsikūrė Kenoshoje, WI. Iki 1910 vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro lietuvių parapijoje Kenoshoje. Su choru rengė koncertus, statė operetes ir kitus scenos veikalus. 1910 grįžusi į Chicagą, pradėjo mokytis skambinti fortepijonu Holy Family Academy, o vargonavimą studijavo pas prof. J. Singerbergsą, St. Francis, WI. Bažnytinę muziką ir chorvedybą studijavo pas prof. Ray Flashą Kenoshoje ir Chantmusic pas prof. MeSrath Niujorke. 1915 baigė The American Conservatory of Music ir įgijo fortepijono mokytojos diplomą. Dar studijavo grigališkąjį giedojimą Immaculate Conception, Cathedral Hall, Syracuse, NY. 1937 baigė Institute of Photograph Coloring Course Niujorke. Taip pat studijavo tapybą Arts Institute.

Šalia visų studijų, K. Vinciūtė aktyviai dalyvavo lietuvių muzikiniame gyvenime. 1917 pradėjo vargonininkauti Šv. Juozapo lietuvių parapijoje Binghamtone, NY. Čia suorganizavo didelį chorą, rengė koncertus, vaidinimus, statė operetes. Taip pat vadovavo dideliam vaikų chorui, kuris pamaldų metu giedojo bažnyčioje. Vėliau vargonininkavo Šv. Jurgio lietuvių parapijoje Uticoje, NY, ir vadovavo chorui. Dirbo Art Studio (foto studija) Syracuse. 1946 įstojo į ALRK Vargonininkų sąjungos skyrių, o nuo 1948 buvo Centro sąjungos narė. Rūpinosi lietuvių kompozitorių kūrinių leidyba – savo lėšomis išleido L. Šimučio ir J. Žilevičiaus chorinių dainų, rėmė žurnalo „Muzikos žinios" leidybą, buvo Muzikos komisijos pirmininkė, aukojo pinigus dainų švenčių ir kitos kultūrinės veiklos barams plėtoti. Didelį savo natų rinkinį padovanojo Lietuvių Muzikologijos archyvui ir Vargonininkų sąjungai.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.