Kornas

Legiono kornicenas pučia korną (rekonstrukcija).

Kornas (lot. cornū, cornum 'ragas') – romėnų kariuomenės varinis pučiamasis instrumentas, kuriuo kautynėse daliniams perduodavo signalus. Kornas būdavo apie 3 m ilgio, susuktas maždaug G raidės pavidalu. Instrumentas būdavo sutvirtintas skersiniu, kuris suteikdavo instrumentui stangrumo ir buvo atrama, kuria instrumentą kabindavo ant grojiko peties. Du kornai išliko Pompėjos griuvėsiuose.
Patys senoviškiausi kornai buvo raginiai. Pagal Atheneus kornai buvo etruskų išradimas. Kornas garso galingumu skyrėsi nuo romėnų tūbos ir tibijos. Kornas neturėdavo jokių vožtuvėlių ir ventilių, grojant garsas būdavo moduliuojamas tik lūpomis ir keičiant pūtimo jėgą.

Romėnų kariuomenėje kornus pūsdavo kornicenai, kurie mūšio metu vadų įsakymus sugrodavo kaip muzikinius signalus.

Kitas romėnų kariuomenės instrumentas buvo tūba – tiesus trimitas, besiskiriantis nuo dabartinės tūbos.

Nuorodos

• Cornu Archyvuota kopija 2010-05-30 iš Wayback Machine projekto. In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities