Korinto kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Statūs Korinto kanalo šlaitai

Korinto kanalas (gr. Διώρυγα της Κορίνθου) – kanalas, kertantis Korinto sąsmauką bei jungiantis Jonijos ir Egėjo jūras. Jis leidžia laivams išvengti kelionės aplink Peloponesą ir sutaupyti ~400 km. Ilgis – 6,3 km. Plotis 24 m. Gylis – 8 m. Kanalą supančios uolos pasiekia 17 m aukštį. Iškastas 1881–1893 metais. Kanalas per siauras dideliems krovininiams laivams, todėl dažniausiai naudojamas turistų. Per metus praplaukia ~11 000 laivų.

Per kanalą eina trys tiltai. Kanalo galuose įrengti panardinami tiltai. Vakarinėje sąsmaukos pusėje prie kanalo išsidėstęs Korinto miestas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar antikos valdovai svajojo apie kanalą per sąsmauką. Pirmasis šio darbo ėmėsi tironas Periandras VII a. pr. m. e. Įvertinęs užduotį kaip neįmanomą, vietoje to nutiesė akmenimis grįstą valką laivams pertempti, pavadintą Diolku. Šios valkos likučiai tebėra šalia kanalo.

Korinto kanalo vieta

Diadochas Demetrijus (336283 m. pr. m. e.) planavo iškasti kanalą, bet klaidingai apskaičiavus vandens lygius skirtingose sąsmaukos pusėse ir išsigandus potvynio, projektas buvo atmestas.

Pasak istoriko Svetonijaus, Julijus Cezaris (valdė 4844 m. pr. m. e.) šalia kitų grandiozinių projektų planavo ir kanalą per Korinto sąsmauką, tačiau nespėjo to įgyvendinti.

Imperatorius Neronas (valdė 54–68 m. e.) pradėjo kanalo kasimo darbus, asmeniškai iškasdamas pirmąjį kibirą žemės, bet netrukus jis mirė, ir projektas buvo nutrauktas. 6000 žydų, karo belaisvių, buvo pradėję kasti 40–50 m pločio griovius iš abiejų pusių, trečioji grupė gręžė šulinius tikrindami uolienas (šuliniai tam buvo panaudoti dar kartą 1881 m.). Dabartinis kanalas eina tuo pačiu maršrutu, todėl niekas iš šio bandymo neišliko.

Planai buvo atgaivinti 1870 m., po sėkmingo Sueco kanalo atidarymo. Darbams buvo pasamdyta prancūzų kompanija, tačiau dėl finansinių problemų darbai sustojo tik prasidėję. Galiausiai 1881 m. kanalo projektavimui buvo nusamdyti vengrų architektai Ištvanas Tiuras ir Blaa Geršteris, kurie prieš tai dirbo prie Panamos kanalo. Graikų kompanija vadovaujama bankininko ir filantropo Andrėjo Sungro pastatė kanalą 1881–1893 metais.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanalas yra didelio seisminio aktyvumo zonoje. Tarp 1893 ir 1940 m. priežiūrai ir sienų stabilizavimui jis buvo uždarytas 4 metams. Vien tik per 1923 m. 41 000 m³ uolienų įkrito į kanalą, valymo darbai užtruko dvejus metus. 1944 m. kanalas sugriautas, 1948 m. atstatytas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Korinto kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006