Kontrolės lokusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kontrolės lokusaspsichologinė sąvoka, reiškianti žmogaus taikomą jo gyvenime vykstančių įvykių atribucijos (priskyrimo) būdą. Pagal žmogaus sampratą „dėl ko“ atsitinka koks nors įvykis, skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu (toliau „internalai“) jaučiasi galintys kontroliuoti ar įtakoti įvykius savo gyvenime, o žmonės su išoriniu kontrolės lokusu (toliau „eksternalai“) priskiria įvykius išorinėms aplinkybėms ir nesijaučia turintys jiems įtakos. Pastarieji žmonės yra labiau linkę į stresą bei depresiją.

Pirmą kartą panaši sąvoka buvo nagrinėta 6 dešimtmečio psichologiniame tyrime, susijusiame su ekspektacijomis (lūkesčiais), tačiau paprastai yra siejama su Džiuljenu Roteriu (Julian B. Rotter), kurio 1966 m. atspausdintame darbe pateikiama ir klasikinė kontrolės lokuso skalė.

Pagal Roterį internalai pasižymi dviejomis pagrindinėmis savybėmis: jų siekimo motyvacija yra stipri ir orientacija į išorę (aplinką) silpna. 1974 m. B. Weiner pasiūlė įvertinti papildomus atribucijos aspektus – priežasčių stabilumą, tokiu būdu praplečiant klasifikaciją į sugebėjimus (vidinė, stabili priežastis), pastangas (vidinė, nestabili priežastis), užduoties sunkumą (išorinė, stabili priežastis) ir sėkmę (išorinė, nestabili priežastis).

Skirtumai[taisyti | redaguoti kodą]

Pavyzdžiui, studentai su stipriu vidiniu kontrolės lokusu tiki, kad jų atsiskaitymų įvertinimai priklauso nuo jų sugebėjimų bei pastangų. Tokių studentų mąstymas yra „Kuo daugiau mokysiuosi, tuo geresni bus įvertinimai“. Todėl, susidūrę su kliūtimi, atradę savo trūkumus, jie keičia mokymosi strategijas.

Studentai su išoriniu kontrolės lokusu, priešingai, tiki, kad jų atsiskaitymų įvertinimai labiau priklauso nuo sėkmės, todėl yra linkę mažiau įdėti pastangų į mokymąsi.

Kontrolės lokuso tipas gali turėti didelę įtaką žmogaus siekimo motyvacijai.

Kontrolės lokuso raida siejama su žmogaus šeimos tipu ir ištekliais, kultūriniu stabilumu bei dydžiu tokios patirties, kai pastangos veda prie atpildo. Dauguma žmonių su vidiniu kontrolės lokusu užauga šeimose, kuriose taikomos atitinkamos vidinio kontrolės lokuso pažiūrų sistemos. Tokiose šeimose akcentuojama pastangų, išsilavinimo, atsakomybės ir mąstymo svarba, bei tėvai paprastai atlygina vaikams, laikydamiesi atitinkamų pažadų.

Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu dažnai siejami su prastesniu socioekonominiu statusu, nes neturtingų žmonių galimybės kontroliuoti savo gyvenimą yra mažesnės. Socialiai neramiose visuomenėse žmonės labiau jaučiasi negalintys įtakoti įvykių, todėl tokių visuomenių žmonės linkę būti labiau eksternalai.

Augdami vaikai įgyja daugiau įgūdžių, kurie leidžia labiau įtakoti aplinką. Psichologiniai tyrimai parodė, kad vyresni vaikai paprastai turi daugiau vidinio kontrolės lokuso.

Būdingos charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Remiantis šios srities tyrimais, žemiau pateikiamos apskritai labiau internalams ar eksternalams būdingos savybės.

  1. Internalai labiau linkę dirbti dėl pasiekimų, toleruoti atpildo uždelsimą ir sudarinėti ilgalaikius planus.
  2. Pavykus atlikti užduotį, internalai dažniausiai padidina savo tikslus. Eksternalai, atvirkščiai, dažniau juos sumažina.
  3. Užduočiai nepavykus, internalai atitinkamai įvertina savo galimybes ateityje ir sumažina savo sėkmės lūkesčius. Eksternalai po nesėkmės dažnai padidina savo lūkesčius.
  4. Internalai labiau sugeba pasipriešinti prievartai.
  5. Internalai linkę daugiau susipažinti su aplinka ir mokytis iš patirties.
  6. Internalai labiau jaudinasi ar jaučia kaltę dėl nesėkmių ir taiko daugiau represijų pamiršti nusivylimams.
  7. Internalams pasiseka lengviau kovoti su depresijos laikotarpiais. Tuo pačiu jie mažiau į ją linkę, kaip ir į įgytą bejėgiškumą.
  8. Internalai lengviau toleruoja dviprasmiškas situacijas.
  9. Internalai mažiau linkę rizikuoti.
  10. Internalai labiau linkę stengtis tobulėti.
  11. Internalai gauna daugiau naudos iš socialinės paramos.
  12. Internalai, įgiję fizinę negalią, geriau reabilituojasi dvasiškai.
  13. Internalams labiau patinka žaidimai, reikalaujantys įgūdžių, tuo tarpu eksternalams labiau patinka sėkmės žaidimai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]