Kontūras (bangos)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fizikoje ir inžinerijoje svyruojančio signalo kontūras – lygi kreivė, apibrėžianti jo ribas.[1] Tokiu būdu kontūras apibendrina pastovios amplitudės sąvoką į momentinę amplitudę. Paveiksle pavaizduota moduliuota sinusinė banga, kuri kinta tarp viršutinio kontūro ir apatinio kontūro. Kontūro funkcija gali būti laiko, erdvės, kampo arba bet kokio kito kintamojo funkcija.

Modifikuotos sinusinės bangos kontūras.

[1]

Susikertančiose bangose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modifikuota banga, atsiradusi sudėjus dvi identiškos amplitudės ir beveik vienodo bangos ilgio ir dažnio sinusines bangas.

Dažniausiai kontūro funkcija tiek erdvėje x, tiek laike t, yra dviejų beveik vienodo bangos ilgio ir dažnio bangų superpozicija. [2]

kuri naudoja trigonometrinę formulę dviejų sinusinių bangų pridėjimui ir aproksimaciją Δλ ≪ λ:

Čia moduliuotos bangos ilgis λmod yra pateikiamas pagal

[2][3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 C. Richard Johnson, Jr; William A. Sethares; Andrew G. Klein (2011). „Figure C.1: The envelope of a function outlines its extremes in a smooth manner“. Software Receiver Design: Build Your Own Digital Communication System in Five Easy Steps. Cambridge University Press. p. 417. ISBN 978-0521189446.
  2. 2,0 2,1 Blair Kinsman (2002). Wind Waves: Their Generation and Propagation on the Ocean Surface (Reprint of Prentice-Hall 1965 leid.). Courier Dover Publications. p. 186. ISBN 0486495116.
  3. Mark W. Denny (1993). Air and Water: The Biology and Physics of Life's Media. Princeton University Press. pp. 289. ISBN 0691025185.