Konsularis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Konsularis (lot. consularis) – Senovės Romos titulas, dažnai susijęs su užimamomis pareigomis.

Konsulariais būdavo vadinami visi buvę konsulai. Dalis Romos pareigų būdavo galima užimti, jei esi buvęs konsulas (konsularis).

Konsulario titulą turėdavo ir daugelio Romos provincijų valdytojai (provincijų rektoriai, lot. Rector provinciae) vėlyvosios Romos imperijos laikais. Pagal maždaug 400 m. šaltinį Notitia Dignitatum šias provincijas valdė konsulariai:

  • Penkiolikoje Rytų imperijos provincijų:
  • Dvidešimt vienoje Vakarų Imperijos provincijoje:
    • Vienoje Panonijos diocezijos provincijoje: Panonija
    • aštuoniose Italijos provincijose: Venecija ir Histrija, Emilija, Ligūrija, Flaminija ir Picenum annoniarum, Tuscia et Umbria, Picenum suburbicarium, Kampanija ir Sicilija
    • dviejose Afrikos provincijose: Byzaciumas ir Numidija
    • trijose Ispanijos (lot. Hispaniae) provincijose: Betika, Luzitanija, Galecija (lot. Gallaecia)
  • šešios Galijoje: Viennensis, Lugdunensis prima, Germania prima, Germania secunda, Belgica prima ir Belgica secunda
  • dviejose Britanijos provincijose: Maxima Caesariensis ir Valentia.

Konsulariais vadino ir kai kuriuose valdininkus, pvz., vandens konsularis (lot. consularis aquarum), prižiūrėjęs vandens tiekimą.