Klebiškio koplyčia
54°40′13″š. pl. 23°50′07″r. ilg. / 54.670208°š. pl. 23.83533°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Prienų rajonas |
| Gyvenvietė | Klebiškis |
| Adresas | Piliakalnio g. |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1990 m. |
Klebiškio koplyčia – nedidelė mūrinė koplyčia, stovinti Klebiškio kaime, Šilavoto seniūnijoje, Prienų rajone. Koplyčia stūkso Klebiškio piliakalnio prieigose, 50 m į pietus nuo jo pylimo, ties medžiais apaugusiu, žemyn besileidžiančiu šlaitu. Pasiekiama iš kelio 189 Prienai–Skriaudžiai , pasukus į gyvenvietės Piliakalnio gatvę, pavažiavus apie 350 m. Iki koplyčios reikia pareiti apie 100 m per atvirą lauką.
Klebiškis priklauso Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies parapijai.[1] Koplyčia įtraukta į Prienų rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašą. Ji prižiūrima, viduje papuošta šventųjų statulėlėmis, vietinio dailininko Pilipavičiaus pieštu paveikslu. Vyksta kasmetinės gegužinės pamaldos. Statinys sumūrytas iš raudonų plytų, ant keturių kolonėlių paremtu prieangiu. Išsiskiria aukšta, piramidės formos stogo smaile, kurią vainikuoja metalinis kryžius. Virš įėjimo, frontono nišoje, patalpinta šventosios statulėlė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klebiškio žmonėms pamaldumo netrūko ne tik praeityje, bet ir sovietiniais metais. 1981 m. rugpjūčio 21 d. JAV lietuvių laikraštis „Draugas“ pranešė, jog kaimo gyventojai 1981 m. parašė skundą LKP CK sekretoriui Petrui Griškevičiui.[2] Tikintieji rašė, jog vasario 5 d. buvo sutrukdyta jų parapijos kunigui Antanui Gražuliui aplankyti ir pašventinti žmonių namus. Nutarta pas žmones jį pavežioti karietoje. Tą darė kolūkio santechniku dirbęs Juozas Kaminskas. Netrukus prisistatė Šilavoto apylinkės milicijos įgaliotinis ir liepė iškinkyti žirgus, baigti kunigo vežiojimą, nes tai buvo įstatymų pažeidimas.[2] Tačiau jo nebuvo paklausyta, todėl netrukus įgaliotinis sugrįžo kartu su Prienų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju Morkvėnu ir Šilavoto apylinkės pirmininku Alfonsu Petkevičiumi.[2] Buvo iškinkyta karieta, kunigą Gražulį nusivežė į seną kolūkio kontorą. Tuo metu į kaimą atvažiavo milicijos mašina su keliais pareigūnais, kurie dar budėjo apie porą valandų.[2] Vėlesniais metais buvęs „vežėjas“ J. Kaminskas pasuko tarnystės Dievui keliu.
Koplyčia pastatyta Klebiškio tikinčiųjų jėgomis, pašventinta 1990 m. birželio mėn. Tuomet įvyko iš Klebiškio kilusio primicijanto kunigo J. Kaminsko (g. 1955 m.) pirmosios šv. Mišios, baigus Kauno kunigų seminariją. Į iškilmę susirinko kaimo žmonės, giminės, buvo kunigų iš kitų parapijų. Koplyčią pašventino J. Kaminskas, gavęs vyskupo Juozo Žemaičio pritarimą.
Atgimimo pradžioje mintis pastatyti koplyčią kilo vietos žmonėms, norėjusiems pažymėti jų pamaldaus kraštiečio J. Kaminsko įšventinimą į kunigus. Jis tuomet ėjo į pabaigą mokslus seminarijoje, pasiūlė kaime, gražioje vietoje netoli piliakalnio, pastatyti koplyčią. Tam pritarė vyskupas. Koplyčią pagal seminaristo nubraižytą planą statė vietos žmonės, sudėję pinigus ir medžiagas, jų skyrė ir Šilavoto kolūkis (pirm. Antanas Abromavičius).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies parapija Archyvuota kopija 2018-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Kunigas gali tik pėsčias lankyti parapijiečius, jį pavėžinti uždrausta“ „Draugas“, nr. 195, 1981-08-21]