Klaipėdos kalėjimas
55°42′35″š. pl. 21°07′40″r. ilg. / 55.709646°š. pl. 21.127661°r. ilg.
Klaipėdos kalėjimas – istorinis kalėjimas Klaipėdoje, vakarų Lietuvoje. Išlikęs kalėjimo pastatų kompleksas Jūros gatvėje.[1][2][3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis Klaipėdoje teismas ir kalėjimas buvo įkurti Klaipėdos pilyje.[4]
1857 m. po didžiojo Klaipėdos gaisro dešiniajame Danės krante, šalia naujai nutiestos Malkų gatvės, buvo nupirktas medienos sankrovos aikštėje suformuotas sklypas teismo įkūrimui.[1]
Klaipėdos kalėjimo pastatų kompleksas pastatytas 1862 m. Nuo 1885 m. jame veikė Karališkosios apygardos teismas ir kalėjimo įstaiga.[4] Vėliau 1889 m. ir 1915 m. praplėstas.[1] 1945 m. pradžioje kalėjimą perėmė Sovietų Sąjungos valdžia, veikė LSSR MGB kalėjimas Nr. 2.
1945–1953 m. buvo kalinami ir tardomi suimti partizanai, jų ryšininkai ar rėmėjai, civiliai gyventojai.[4]
1960 m. kalėjimas uždarytas, o pastatų komplekse įsikūrė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vidaus reikalų valdyba. Vėliau pastate buvo įsikūrusi milicija.[1] 2015 m. Klaipėdos vyriausiasis komisariatas išsikėlė iš pastatų komplekso, o kalėjimo pastatas liko apleistas.[1][5]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1862 m. pastatytas dabartinis raudonų plytų U raidės konfigūracijos pastatas, esantis Jūros g. 1 (buv. Malkų g. 2).[1][4] Fasade vyrauja griežti ir oficialūs elementai, akmeninis cokolis, langai su grotomis ir pastatą juosianti plytų bei kaltinio metalo tvora. Pagrindinį neogotikos stiliaus bruožų turintį fasadą įrėmina laiptuotas frontonas su apskritu raštuotu langeliu.[4] Pastatą horizontaliai į dvi dalis dalina puošnus karnizas tarp pirmo ir antro aukštų.[4]
Pastato rūsių, koridorių ir kabinetų lubos dengtos metalinėmis sijomis, laikančiomis mūrinius segmentinius skliautus.[4]
1898 m. kompleksas išplėstas pristatant priestatą, kuriame buvo įrengti butai prižiūrėtojams su kanalizacija ir kitais patogumais, atskiras sektorius moterims, aikštelė kaliniams pasivaikščioti, pastatytos dirbtuvės.[4][6]
Kalėjimo kompleksas dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. beveik 7000 m² kompleksą bandė parduoti Turto bankas, bet investuotojų neatsirado.[1] Vėliau Turto bankas gavo Vyriausybės pavedimą nutraukti pastatų aukcioną ir ieškoti galimybių jį pritaikyti valstybės funkcijoms, bet nustatyta, jog restauravimo ir panaudojimo kaštai būtų per dideli, ir nuspręsta pakartotinai rengti komplekso pardavimo aukcioną.
2023 m. rugsėjo 11 d. vyko komplekso aukcionas.[1][7] Kompleksas parduotas už 2,2 mln. eurų, bet pirkėjas viešai nepaskelbtas.[8]
Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2017 m. ant pastato atidengta memorialinė lenta Jurgiui Arnašiui (1872–1934) pagerbti.[3] Jis buvo Tilžės akto signataras, lietuviškos spaudos platintojas, leidinių redaktorius. 1924–1934 m. Jurgis Arnašius dirbo Klaipėdos teismo vertėju.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 „Išskirtinis aukcionas: pradinė buvusio kalėjimo kaina Klaipėdoje – 2,21 mln. eurų“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023 m. liepos 18 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 „RAUDONŲ PLYTŲ KLAIPĖDA“. goethe.de. 2021. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 „Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas“. krastogidas.lt. 2017. Suarchyvuotas originalas 2023-07-18. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ „BUVĘS KALĖJIMO PASTATAS KLAIPĖDOJE VIRSTA VAIDUOKLIU“. klaipeda.diena.lt. 2016 m. kovo 3 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ „KLAIPĖDOS TEISMO RŪMAI IR KALĖJIMAS“. niekonaujo.lt. 2017 m. kovo 27 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ „Klaipėdoje už daugiau nei 2 mln. eurų parduodamas buvęs kalėjimas“. ve.lt. 2023 m. liepos 18 d. Suarchyvuotas originalas 2023-07-18. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 18 d..
- ↑ „Aukcione už buvusį kalėjimą Klaipėdoje pasiūlyta 2,2 mln. eurų“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023 m. rugsėjo 12 d. Nuoroda tikrinta 2024 m. vasario 4 d..