Kihon

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kihon (基本, きほん; jap. Ki – „vidinė energija” hon – „šaknis, kilmė”) – pagrindinė technika, kurios mokomasi kaip japonų kovos menų pagrindo.[1][2][3] Kihone mokomasi ne tik idealios formos bazinės technikos, bet ir atitinkamo požiūrio.[4]

Kihon pavieniai elementai praktikuojami kiekvieną sesiją, nes jų kombinacijos sudaro sudėtingesnes technikas.[5] Kihon pavyzdžiai: stovėsenų demonstracija, perėjimai iš vienos stovėsenos į kitą, judėjimas, pagrindiniai smūgiai, blokai, užgriebimai, metimai ir jų kombinacijos.

Ši technika naudojama Karate, Kendo ir Aikido kovos menuose. 5 pagrindiniai kihon naudojami karate: tachi (stovėsena), uke (blokas), tsuki (smūgis), keri (spyris) uchi (mušimas).[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Luis Bernardo Mercado (2012). Tsuku-Kihon: Dynamic Kumite Techniques of Shotokan Karate. Authorhouse. p. 15. ISBN 1477289283. 
  2. Masayuki Shimabukuro, Leonard Pellman (2008). Flashing Steel: Mastering Eishin-Ryu Swordsmanship. Blue Snake Books. p. 85. ISBN 1583941975. 
  3. Oya Minoru, Professor-International Budo University, Kendo Kyuoshi 7-dan (2006). „The Aims and Ideals of Training/ 3. The Inportance of Kihon (basics)“. Kendo World 3: 50–51. ISSN 1175-8872. 
  4. Claudio A. Iedwab, Roxanne L. Standefer (2000). Martial Arts: Mind & Body. Human Kinetics Europe Ltd. pp. 64. ISBN 0736001255. 
  5. Chris Thompson (2008). Black Belt Karate. Blue Snake Books. pp. 25–26. ISBN 1583942548. [neveikianti nuoroda]
  6. KIHON Tikrinta 2020-08-08