Kendo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kendo (jap. kendō, 剣道 'kardo kelias') – šiuolaikinis budo, išsirutuliojęs iš senovės samurajų fechtavimo meno kendžiutsu.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kendo nereikalauja išskirtinių fizinių duomenų, jie išugdomi besitreniruojant, todėl kendo gali praktikuoti tiek vyrai, tiek moterys. Standartinė kova trunka 2-5 minutes. Atsižvelgiant į senas samurajų taisykles, draudžiama pulti iš nugaros, tačiau priešininkui pargriuvus ar paleidus iš rankų ginklą, kirsti leidžiama. Čia kur kas dažniau, nei kituose kovos menuose galima išgirsti kiai.

Kendo atakos[taisyti | redaguoti kodą]

Kendo varžybose atakuojami tik keturi taikiniai:

Atlikus tinkamą (galiojantį) kirtį (jap. datotsu), teisėjai užskaito tašką (jap. ippon).

Kendo įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Kendo apranga susideda iš:

Kovojama bambukiniais kardais (šinajais) ir šarvais (Bōgu). Medinis kardas bokken (arba bokuto) naudojamas atliekant katas – formalius porinius pratimus (Nihon kendo kata).

Meistriškumo lygiai ir atestacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kendo, skirtingai negu kituose kovos menuose, nėra „diržų“ sistemos, todėl iš anksto neaišku, prieš kokio lygio priešininką kovojama.

Paprastai meistriškumo lygiai yra: 6 mokiniški (jap. kyu), toliau meistro lygiai (jap. dan). Šiuo metu aukščiausias kendo lygis yra aštuntas danas. Meistriškumo lygiai apsiginami atestacijų metu. Atestuoja ne mažiau trijų meistrų komisija. Rezultatai ir pastabos dokumentuojami, kyu lygio pasiekimai įtraukiami į nacionalinės kendo organizacijos, o dan – dar ir į regioninės kendo organizacijos registrą. Tai leidžia išvengti meistriškumo nuvertėjimo ir kendo degradacijos apskritai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kardas buvo ypač gerbiamas Japonijoje. Senieji kardo valdymo stiliai apibendrintai vadinami kenjutsu. Ypatingai prie kendo atsiradimo prisidėjo Itto-ryu kenjutsu stilius, kuriame naudoti bambukinių kardų ir paminkštintų pirštinių prototipai. Pats kendo pradėjo formuotis apie XVIII a.,o XIX a pr. galutinai susiformavo kendo šarvai. Tai leido atlikti kirčius pilna jėga (tuo tarpu senųjų kenjutsu mokyklų mokymo metodas buvo kata, kuriame kontaktas praktiškai nenaudojamas).

XIX a pabaigoje, Japonijai pasukus vesternizacijos keliu, kalavijo menams iškilo išnykimo pavojus, tačiau meistrų pastangomis kalavijo tradicija tapo prieinama daugeliui. XX a. pradžioje kendo tapo viena privalomų disciplinų Japonijos švietimo sistemoje, policijoje ir kariuomenės struktūrose. 6-7 XX a. dešimtmečiais šis kovos menas peržengė Japonijos ribas ir pradėjo plisti pasaulyje.

Tapusi bendrakultūrinio paveldo dalimi, kendo gali būti klasifikuojama kaip dvikovinė neolimpinė sporto šaka. Tačiau jos praktiką pagrindžiantys filosofiniai principai ir treniruočių pobūdis leidžia traktuoti kendo kaip valingųjų asmenybės charakterio savybių bei moralinių vertybių ugdymo priemonę, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Kendo – tai veikla, kuriai būtina ne tiek fizinė jėga, kiek vidinis tvirtumas ir susikaupimas.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Teigiama, jog kendo pasaulyje kultivuoja iki 10 mln. žmonių. Mažiausias struktūrinis vienetas, apjungiantis šio kovos meno praktikuotojus, yra kendo klubas (arba kendo sekcija kovos menų klube). Savo ruožtu klubai jungiasi į šalį atstovaujančią organizaciją, kurios priklauso regioninėms struktūrinėms organizacijoms (Europoje tai Europos kendo federacija su būstine Briuselyje, http://www.ekf-eu.com/;

Kendo Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje ši sporto šaka pradėta praktikuoti apie 2005 m. 2006 m. Lietuvoje įkurta Lietuvos kendo asociacija, kendo buvo pripažinta neolimpine sporto šaka Lietuvos Neolimpiniame komitete. Po metų LKA buvo priimta į Europos kendo federaciją (EKF), kaip atitinkanti tarptautinius reikalavimus. 2011 m. kendo (atstovas: Lietuvos kendo asociacija) tapo pripažinta Lietuvos sporto ir kūno kultūros departamente prie LR vyriausybės ir tapo Lietuvos sporto federacijų sąjungos nare. 2008 m. pirmą kartą suorganizuotas Lietuvos nacionalinis kendo čempionatas, vykstantis kiekvienus metus. 2011 m. Tarptautinės kendo federacijos (FIK)sekretorius p. A. Kurose pranešė, jog Lietuvos kendo asociacija priimta į FIK, kaip atitinkanti šios organizacijos standartus, o Lietuvos nacionalinės kendo rinktinės nariams suteiktas leidimas dalyvauti pasaulio kendo čempionatuose. 2012 m. LKA rinktinė dalyvavo 15 Pasaulio kendo čempionate.

Šiuo metu Lietuvoje veikia šie kendo klubai:

  • Lietuvos kendo asociacijos nariai (eiliškumas pagal įstojimo metus):
    • Trijėga Ken Yu Kai (vad. D. Sutkus),
    • Aikishuren dojo (vad. E. Indra),
    • VU kendo klubas (vad. K. Belazaras),
    • Lietuvos kariuomenės kendo klubas (vad. mjr. A. Motiejūnas),
    • Vilniaus Kendo Centras (vad. G. Amkoladze),
    • Klaipėdos Kendo Centras (vad. A. Bogužas).


Lietuvos kendo asociacijai priklausantys klubai vykdo pelno nesiekiančią veiklą. Asociacijos valdybos nariai, klubų vadovai bei instruktoriai dirba visuomeniniais pagrindais. LKA NEATSAKO už kitų jai nepriklausančių juridinių ir/arba fizinių asmenų vykdomą veiklą.

  • Kitos priklausomybės klubai:
    • Tokyo Metropolitan Kendo Dojo Federation – Kyumeikan Kendo mokykla (vad. R. Žilaitis)



Vikiteka