Kiaunininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kiaunininkas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės XV a. – XVI a. valstietis, duoklę bajorams, didžiajam kunigaikščiui ar Bažnyčiai mokėdavęs kiaunių kailiukais.

Daugiausia kiaunininkų būta Žemaitijoje. Kiaunininkai nėjo lažo ir buvo paversti baudžiauninkais vėliau už kitus valstiečius, nuo XVI a. antrosios pusės.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusKiaunininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 15 psl.