Kernavės kapinynas
| Kernavės kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Kernavės kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Širvintų rajonas | ||
| Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
| Plotas | 1902 m² | ||
| Tirtas | 1989-1997 m. | ||
Kernavės kapinynas – kapinynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, miestelio pietiniame pakraštyje, Pajautos slėnyje, Neries ir Pajautos dešiniuosiuose krantuose, apie 0,3 km į pietus nuo Aukuro kalno piliakalnio.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1989–1997 m. su pertraukomis kapinyną tyrė Vilniaus universiteto archeologijos ekspedicija (vadovas Aleksiejus Luchtanas). Ištirtame 1902 m² plote rasta 26 sudegintų mirusiųjų ir vienas nedeginto mirusiojo kapai, datuojami VIII – I a. pr. m. e. Mirusieji laidoti akmenų krūsnyse ar apdėti keliais akmenimis (dažniausiai šeimų kapai), duobutėse (pavieniai kapai) ir molinėse brūkšniuotose urnose (dažniausiai vaikų kapai) su įkapėmis ar be jų. Rastas bronzinis smeigtukas įvijine galvute, įvijinis antsmilkinis, grandelių, geležinė grandis. Kernavės kapinynas priskiriamas brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Apie II a. m. e. kapinyno teritorijoje įsikūrė gyvenvietė. Radinius saugo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Kernavės kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 761 psl.