Pereiti prie turinio

Kenoša

Koordinatės: 42°34′56″ š. pl. 87°50′44″ v. ilg. / 42.58222°š. pl. 87.84556°r. ilg. / 42.58222; 87.84556 (Kenoša)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kenoša
angl. Kenosha
Kenoša
Kenoša
Kenoša
42°34′56″ š. pl. 87°50′44″ v. ilg. / 42.58222°š. pl. 87.84556°r. ilg. / 42.58222; 87.84556 (Kenoša)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Viskonsinas Viskonsinas
Apygarda Kenosha apygarda
Meras Keith G. Bosman
Gyventojų (2010) 99 218
Plotas 62,1 km²
Tankumas (2010) 1 598 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Kenoša

Kenoša (angl. Kenosha) – miestas JAV, Viskonsino valstijos pietryčiuose, prie Mičigano ežero. 2010 m. jame gyveno 99 218 žmonės. Miestas priklauso ČikagosGario aglomeracijai. Svarbus metalo apdirbimo, baldų, trikotažo, automobilių gamybos centras. Reikšmingas transporto centras. Veikia istorijos ir meno muziejai, Viskonsino-Parkside universitetas. Plėtojamas turizmas. Nuo 1927 m. veikia seniausias JAV velodromas.

Kenoša miestas buvo įkurtas 1835 m. Netrukus tapo uostu prie Mičigano ežero ir Šv. Lauryno vandens kelio. Nuo 1902 m. iki 1988 m. buvo labai svarbiu JAV automobilių gamybos centru, kuriame kūrėsi įvairios šio verslo kompanijos, tarp jų American Motors, Hudson Commodore. Šiuo metu Kenošoje plėtojamos aukštosios technologijos, daug vietos gyventojų dirba Čikagoje.

Kenošoje pirmieji lietuviai įsikūrė 1896 m. Po penkerių metų įkurta šv. Petro lietuvių parapija. Iki Pirmojo pasaulinio karo Kenošoje gyveno apie 300 lietuvių šeimų. Nuo 1927 m. parapijai vadovavo marijonai, joje veikė choras. Po Antrojo pasaulinio karo, 1949 m. į miestą atvyko nauja lietuvių pabėgėlių banga. 1960 m. mieste ir apylinkėse gyveno apie 1000 lietuvių šeimų, aktyviai veikė Amerikos lietuvių tarybos nariai, ateitininkai, lituanistinė mokykla. XX a. pabaigoje Kenošoje liko mažai lietuvių.[1]

  1. Kenosha (Kenoša). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.