Jorko Kyšulio pusiasalis

Jorko Kyšulio pusiasalis

Jorko Kyšulio pusiasalis arba Keip Jorko pusiasalis (angl. Cape York Peninsula) – pusiasalis šiaurės rytų Australijoje, šiauriniame Kvynslende, įsiterpęs tarp Karpentarijos įlankos (vakaruose) ir Koralų jūros (rytuose). Šiaurėje užsibaigia Jorko kyšuliu – šiauriausiu Australijos žemyno tašku (jį taip pavadino Džeimsas Kukas 1770 metais, Jorko miesto garbei). Toliau į šiaurę plyti Toreso sąsiauris, skiriantis pusiasalį nuo Naujosios Gvinėjos.

Ilgis ~800 km, plotis iki 600 km, plotas ~325 000 km².

Geografija

Jorko Kyšulio pusiasalio vakaruose plyti lygumos, rytuose – Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio šiaurinė dalis – Geležinis kalnagūbris (aukštis iki 1612 m, Atertono kalnas). Jorko Kyšulio pusiasalio vidurinėje ir pietinėje dalyse – 2 dideli karstiniai rajonai.

Dirva labai nederlinga ir sunkiai dirbama.

Pagrindinės upės: Arčeris, Mičelas, Džilbertas, Normanbis.

Būdingi eukaliptų miškai, rytuose – visžaliai drėgnieji atogrąžų miškai.

Klimatas

Klimatas pusiasalyje tropinis ir musoninis. Drėgnasis metų laikas trunka nuo lapkričio iki balandžio, sausasis – nuo gegužės iki spalio. Temperatūra aukšta – vidutinė nuo 18 iki 27 °C. Temperatūra neviršija 40 ir nenukrenta žemiau 5 °C. Metinis kritulių kiekis viršija 2000 mm.

Ekonomika

Pusiasalio vakarinėje dalyje yra boksito telkinys.

Pagrindines pramonės šakos – turizmas, kasyba, žvejyba ir gyvulininkystė.

Didžiausi miestai: Kernsas, Mariba, Atertonas. Pagrindinis uostas – Port Stiuartas.

Istorija

Jorko Kyšulio pusiasalį 1606 m. pirmasis iš europiečių atrado olandas Vilemas Jansonas. Iki 1770 m. pusiasalis vadintas Karpentarijos Žeme (Carpentaria Land).