Keimas
Keimas (nuo angl. kame) – įvairaus pavidalo ir dydžio kalva, sudaryta iš sluoksniuotų žvyrų, smėlių ir molių. Keimo sąnašos formavosi tuštumose tarp ledo luistų, paties ledyno tuštumose arba ant ledyno telkšojusiuose ežeruose. Sutirpus ledynui, jos nusėdo ant žemės paviršiaus ir virto kalvomis.
Keimų gausu kalvotų aukštumų ruožuose, pvz., Aukštaičių ir Žemaičių aukštumose[1].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Geografijos žodynas“, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“