Kcho kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kcho kalba
KalbamaBotsvanoje ir Namibijoje
Kalbančiųjų skaičius4200
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųnepatenka į kalbamiausių šimtuką
KilmėTuu kalbos

 Taa-žemutinių nosopų

  kcho kalba
Oficialus statusas
Oficiali kalbanėra
Prižiūrinčios institucijos-
Kalbos kodai
ISO 639-2khi
ISO 639-3nmn

Kcho kalba arba taa kalba (ǃXóõ) – koisanų kalboms priklausanti kalba, pasižyminti itin gausiu fonemų skaičiumi. 2002 m. šia kalba šnekėjo 4200 žmonių visame pasaulyje, dauguma – Botsvanoje (apie 4000 žmonių) ir Namibijoje (~200)[1].

Prieš atrandant kelis senyvo amžiaus Nǀu kalba šnekančius žmones dešimtajame dešimtmetyje, kcho kalba buvo laikoma paskutine išlikusia tuu kalbų šeimos nare.

Fonologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kcho kalboje yra bent 58 priebalsiai, 31 balsis ir keturi tonai (Traill 1985, 1994 apie rytų kcho kalba) arba 87 priebalsiai, 20 balsių ir du tonai (DoBeS 2008 apie vakarų kcho kalbą), o tai yra daugiau nei bet kurioje kitoje žinomoje kalboje. Į skaičių įeina 20 (pagal Traill'ą) ar 43 (pagal DoBeS) spragsintys priebalsiai bei kelios balsių fonacijos, nors esama nuomonių skirtumo, kurie iš 130 (Traill) ar 164 (DoBeS) priebalsių garsų yra paskiri segmentai, kurie – priebalsių telkinys.

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kho yra subjektas-veiksmažodis-objektas schemos kalba, turinti serijinės konstrukcijos veiksmažodžius ir prielinksnius.

Entonis Treilas daug nuveikė tyrinėdamas šią kalbą. Jis net sudarė kcho kalbos žodyną (ǃXóõ Dictionary), išleido knygą apie kalbos fonetiką.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]