Kazys Dabužinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Dabužinskas
Gimė 1923 m. spalio 8 d.
Vaisiutiškis, Leliūnų valsčius
Mirė 1985 m. gegužės 5 d. (61 metai)
Kaunas
Veikla hidrotechnikos inžinierius
Partija 1962 m. SSKP
Alma mater 1950 m. Kauno valstybinis universitetas

Kazys Dabužinskas (1923 m. spalio 8 d. Vasiutiškyje, Leliūnų valsčius – 1985 m. gegužės 5 d. Kaune) – Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų kandidatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. baigė Kauno universitetą. 1950–1957 m. dirbo Fizikos ir technikos bei Energetikos ir elektrotechnikos institutuose. 1955 m. technikos mokslų kandidatas. 1957–1966 m. Hidrotechnikos ir melioracijos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui. 1966–1969 m. Kauno politechnikos instituto, 1969–1985 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1969–1976 m. Hidroįrengimų katedros vedėjas, 1976–1985 m. Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto dekanas, nuo 1968 m. docentas.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo kryptis – hidrotechnikos statinių eksploatacija, jų hidraulinis modeliavimas, drenažo nuotėkio formavimasis ir vandens tekėjimas į drenas.[2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemės ūkio melioratoriaus žinynas (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1967. – 362 p.: iliustr.
  • Melioracija Lietuvoje (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1970. – 209 p.
  • Siurbliai ir siurblinės: vadovėlis / Kazys Dabužinskas, Algirdas Dumbliauskas, Albinas Kusta. – Vilnius: Mokslas, 1975. – 278 p.
  • Hidraulika: mokymo priemonė. – Vilnius: Mokslas, 1984.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1984 m. LTSR nusipelnęs melioratorius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=667
  2. Kazys Dabužinskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 363
  3. Bronislovas RuplysKazys Dabužinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 383 psl.