Kazimieras Bžozovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kazimieras Bžozovskis (Brzozowski, 1687 m. vasario 25 d. – 1756 m. gruodžio 7 d. Vilniuje) – mokyklinių dramų, pamokslų autorius.

1711–12 m. Vilniuje dėstė poetiką, 1716–17 m. retoriką, vėliau Pinsko kolegijos rektorius.

Vilniuje pastatytos jo dramos: Splendor Cimmeriae maiestatis („Kimerų didybės spindesys“), Via Appia ad celsissimas honorum aspices („Kovos kelias į aukščiausias garbės viršūnes“; abi 1712), Orator sub fatali arbore redimitus („Oratorius, po lemtingu medžiu apvainikuotas“) ir, spėjama, Tractatus pacis, ad mensam sanguinariam subscriptus („Taikos sutartis, prie kruvino stalo pasirašyta“; abi 1717). Laidotuvių pamokslų rinkinyje Kazania i mowy na walnym pogrzebowym akcie… Anny xiążąt Sanguszków Radziwillowy (1750) išspausdintas vienas jo pamokslas.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių literatūros enciklopedija