Kazimiera Zimblytė
Kazimiera Zimblytė (1933 m. balandžio 4 d., Briedžiūnuose, Ukmergės raj. – 1999 m. birželio 17 d., Vilniuje) – dailininkė tapytoja, tekstilininkė, viena pirmųjų abstrakčiosios dailės kūrėjų Lietuvoje.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1952 m. įstojo ir 1959 m. baigė Valstybinio dailės instituto tekstilės studijas. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose. 1968-1999 m. surengė 10 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų, buvo Grupės 1 narė.
Septintajame dešimtmetyje išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios materialios tapybos krypčių. Savo paveikslus eksponavo privačiose erdvėse – Juditos Šerienės salone, Vlado Vildžiūno dirbtuvėje Jeruzalėje Vilniuje, Vasilijaus Rakytino galerijoje Maskvoje. Tik 1988 m. gavo galimybę surengti pirmą didesnę personalinę parodą Dailės parodų rūmuose Vilniuje.
1999 m. mirė skurde ir vienatvėje.[2] Palaidota Siesikų kapinėse.[3]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo Paul Klee, vėliau – struktūrinė tapyba. Iš pradžių tapė į geometrines figūras suskaidytas abstrakčias kompozicijas, sukūrė gestinės tapybos paveikslų, vėliau perėjo prie monochrominės juodos ir rudos spalvų tapybos, vėlyvuoju laikotarpiu susitelkė ties balta spalva; naudojo dažų purškimo techniką, tapybą derino su koliažu, asambliažu (Kompozicija 1968 m., Be pavadinimo 1970 m., Erdvė 1991 m.). Kūriniai itin subtilūs, niuansuoti, būdinga kontempliatyvi nuotaika, erdvės, tylos, šviesos įspūdis, svarbu materijos (dažų, drobės, priklijuotų įvairių medžiagų) sukeliami pojūčiai. Sukūrė tekstilės (daugiausia aplikacijos technika), grafikos, dar 7 dešimtmečio pabaigoje surengė akcijų.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.