Kauno puolamoji operacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kauno puolamoji operacija
Bundesarchiv Bild 101I-732-0137-14, Ostpreussen, Wilkowischken, Schützenpanzer.jpg
Vermachto šarvuotasis transporteris Vilkaviškyje Kauno operacijos metu (1944 m. rugpjūčio pradžia)
Data 1944 m. liepos 28 - rugpjūčio 28 d.
Vieta Lietuvos teritorija
Rezultatas TSRS pergalė
Priešininkai
Tarybų Sąjunga TSRS Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Vadai
Tarybų Sąjunga I. Černiachovskis Trečiasis ReichasV. Modelis
Pajėgos
 ?  ?
Aukos
 ?  ?

Kauno puolamoji operacija (rus. Каунасская наступательная операция) – operacijos „Bagrationas“ (Baltarusijos puolamoji operacija; 1944 m. vasara) dalis, kurios metu Raudonoji armija užėmė Kauną ir gretimas teritorijas.

Kauno operaciją 1944 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 28 d. vykdė 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė. Tikslai buvo sunaikinti vokiečių kariuomenę vakariniame Nemuno krante, užimti Kauną ir pasiekti Rytų Prūsijos sieną.

Situacija prieš operaciją[taisyti | redaguoti kodą]

Pasibaigus Vilniaus puolamajai operacijai 3-iojo Baltarusijos fronto armijos (11-oji gvardijos, 5-oji, 31-oji, 33-oji ir 39-oji armijos, 5-oji gvardijos tankų armija ir 1-oji aviacijos armija) liepos antroje pusėje intensyviai kovėsi su Vokietijos kariuomene netoli Nemuno ir ruošėsi toliau pulti.

Tarybinei kariuomenei priešinosi feldmaršalo V. Modelio vadovaujamos Centro armijų grupės 3-ioji tankų armija ir 4-oji lauko armija. Pagal TSRS žvalgybos duomenis liepos pabaigoje Kauno kryptyje buvo sutelkti 10-ties pėstininkų, 2-jų tankų divizijų daliniai, 2 pėstininkų brigados ir 30 atskirų pulkų ir batalionų.

Planas[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS Vyriausiosios vadovybės būstinė numatė fronto daliniams užduotį atakuojant artintis prie Kauno, o ne vėliau kaip rugpjūčio 1-2 d. 39-ajai ir 5-ajai tankų armijoms atakuoti Kauną iš šiaurės, o 5-ajai ir 33-ajai armijoms – iš pietų ir užimti miestą, svarbų gynybos mazgą Rytprūsių prieigose. Pagal planą Rytprūsių sieną turėjo pasiekti rugpjūčio 10 d. ir užimti gynybines pozicijas, skirtas ruoštis atakuoti Rytprūsius.

Vokiečių planai[taisyti | redaguoti kodą]

Rengdamasis gintis tuo pačiu metu nuo Balstogės puolamosios operacijos pietuose ir nuo puolimo ties Kaunu V. Modelis Raudonosios armijos puolimų stabdymui sutelkė turimus dalinius. Liepos vidurio vokiečių dalinių sąraše išvardinti daliniai iš daugelio vokiečių divizijų, bet daugelis jų buvo tik likučiai Centro armijų grupės junginių, kurie buvo apsupti ankstesniuose operacijos „Bagrationas“ etapuose. [1]

Dalyvavę junginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vermachtas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 3-oji tankų armija (generolas pulkininkas Georg-Hans Reinhardt)
    • Korpusinis junginys G (vok. Korpsabteilung G) - 95-osios, 197-osios ir 256-osios pėstininkų divizijų, išlikusių ankstesniuose operacijos „Bagrationas“ etapuose, likučiai.
    • XXVI korpusas - 6-osios tankų divizijos ir kitų divizijų daliniai (generolas Gerhard Matzky)
    • IX korpuso likučiai (generolas Rolf Wuthmann)
  • 4-osios lauko armijos šiaurinis sparnas (generolas Kurt von Tippelskirch, nuo liepos 18 d. generolas Friedrich Hoßbach)
    • XXXIX tankų korpusas (po performavimo) (generolas Dietrich von Saucken)
    • 7-oji tankų divizija

Raudonoji armija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 3-iasis Baltarusijos frontas (armijos generolas Ivanas Černiachovskis)
    • 11-oji gvardijos armija (generolas Kuzma Galickis)
    • 5-oji armija
    • 33-oji armija (generolas leitenantas Vasilijus Kriučenkinas)
    • 39-oji armija (generolas leitenantas Ivanas Liudnikovas) [2]
    • 31-oji armija (generolas leitenantas Vasilijus Glagolevas)
    • 5-oji gvardijos armija (generolas Pavelas Rotmistrovas)
    • 1-oji aviacijos armija (generolas pulkininkas Timofejus Chriukinas)

Puolimas[taisyti | redaguoti kodą]

Liepos 28 d. fronto kariuomenė pradėjo puolimą. Liepos 29 d. vakare Raudonoji armija buvo pažengusi pirmyn 5-17 km. Liepos 30 d. vokiečių pasipriešinimas Nemuno prieigose buvo palaužtas. 33-osios armijos ruože į spragą vokiečių gynyboje buvo įvestas 2-asis gvardijos tankų korpusas, kurio spartus artėjimas prie Vilkaviškio grėsė vokiečių daliniams apsuptimi Kaune. Vokiečiai iš Kauno pasitraukė.

Pasinaudojant tankų korpuso sėkme 33-osios armijos daliniai liepos 31 d. užėmė Vilkaviškį ir Marijampolę. 5-osios armijos daliniai įsiveržė į Kauną ir rugpjūčio 1 d. užėmė jį visą. Iki to momento 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė buvo pažengusi pirmyn iki 50 km. Spraga vokiečių gynyboje jau buvo 230 km pločio. Buvo užimta daugiau kaip 900 kaimų ir miestelių.

Rugpjūčio mėn. 3-ioji vokiečių tankų armija buvo sustiprinta ir, vadovaujama generolo pulkininko Erhardo Rauso (Erhard Raus), pradėjo kontrapuolimą 3-iojo Baltarusijos fronto šiauriniame flange (operacija Doppelkopf). Vokiečių daliniai energingai atakavo ir vakaruose bei pietvakariuose nuo Kauno. 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė atrėmė vokiečių atakas ir atakavo vokiečių užimtą teritoriją, paslinkdama frontą dar 30–50 km ir priartėdama prie vokiečių rengiamų gynybos įtvirtinimų į rytus nuo Raseinių, Kybartų ir Suvalkų.

Rugpjūčio 29 d. TSRS Vyriausiosios vadovybės įsakymu 3-iasis Baltarusijos frontas perėjo į gynybą. Pasibaigus Kauno puolamajai operacijai frontas pasiekė Rytprūsių sieną.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hinze, p.42, gives a full OOB
  2. Part 4, Людников И. И. Дорога длиною в жизнь. — М.: Воениздат, 1969. Road the length of a lifetime, Moscow, Voenizdat, 1969 [1]
  • Hinze, R. Ostfrontdrama 1944.
  • Fight for the Soviet Baltic in the Great Patriotic War 1941-1945, book 2, Riga, 1967.
  • Karvyalis V. A. The liberation of the Lithuanian SSR from Hitler's occupation (1944-1945), Vilnius, 1975.