Karklėnų dvaras
55°39′02″š. pl. 22°34′09″r. ilg. / 55.650694°š. pl. 22.569098°r. ilg.
| Karklėnų dvaras | |
|---|---|
 Buvusios mokyklos pastatas, iškilęs ant dvaro rūmų pamatų
| |
| Vieta | Mokyklos g. 9, Karklėnai, Kelmės rajonas |
| Bajorų giminės | Šemetos, Žukai, Puzirauskiai |
| Parkas | Parko fragmentai |
| Pastatų būklė | Svirno liekanos |
Karklėnų dvaras – buvusio dvaro sodyba, esanti Karklėnuose, Kražių seniūnijoje, Kelmės rajone, šalia kelio 2136 Karklėnai–Pašilė–Vejos . Pastaruoju metu čia veikė Karklėnų pagrindinė mokykla, uždaryta 2020 m.[1] Mokyklos pastatas, panašus į buvusio dvaro rūmus, pastatytas ant pastarojo išlikusių pamatų, vėliau prie jo įrengtas mokyklos priestatas. Dvarvietėje prižiūrimas parkas, stūkso akmeninio svirno liekanos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minima, jog 1499 m. Karklėnų dvaras priklausė Šemetoms. Istorikės Jūratės Kiaupienės žiniomis,[2] išmirus vyriškai Žemaitijos seniūnų Kęsgailų giminės šakai, didžioji dalis jų žemaitiškų valdų atiteko Mykolo Kęsgailos dukterų sūnums Šemetoms ir Zavišoms. Todėl galima teigti, jog Šemeta (vardas nežinomas) paveldėjo Karklėnų dvarą iš savo senelio M. Kęsgailos, turtingiausio žemvaldžio Žemaitijoje.[2]
Senieji karklėniškiai prisimena, kad nuo seno dvare veikęs bravoras (spirito varykla), nešęs didelį pelną dvarininkui. Kiekvienas valstiečio kiemas privalėjo nupirkti iš dvaro nustatytą kiekį spirito per metus. Samdomi darbininkai mokėjo pinigais, kiti atidirbdavo dvaro laukuose.[2]
Po Šemetų Karklėnų dvarą perėmė ir valdė lenkų didikai Žukai. Po 1863 m. sukilimo dvarininko, sukilimo dalyvio Jono Žuko likimas nežinomas.
Vėliau dvaras priklausė rusui Romanui Puzirauskiui.[2] Apie 1870 m. mirė pirmoji žmona Laura Puzirauskienė (Firks). Ji buvo katalikė, pagimdė 5 vaikus, buvo palaidota Karklėnų katalikų kapinėse. Po jos R. Puzirauskis vedė savo vaikų guvernantę vokietę Stankievič iš Rygos. Susilaukė dviejų vaikų - Vladimiro ir Sofijos. Vėliau Stankievič susirgo, išvyko gydytis į Rygą ir į Karklėnus nebegrįžo. Vladimirą su Sofija užaugino jos sesuo Henrieta Stankievič. R. Puzirauskis mirė 1888 m. (ši data iškalta antkapyje). Jo, kaip stačiatikio, Karklėnų klebonas nelaidojo katalikų kapinėse. Duktės Sofijos rūpesčiu tėvą palaidojo dvaro pušynėlyje, už Karklėnų kapinių.
Sofija Puzirauskaitė paveldėjo 981 ha žemės. Ji didžiąją dalį dvaro išpardavinėjo vietiniams ūkininkams dar prieš žemės reformą 1923 m. Galutinai dvarininkė pasiliko su 80 ha, nes dalis Karklėnų žemės buvo paimta į valstybės fondą. Po Antrojo pasaulinio karo S. Puzirauskaitė pasitraukė iš dvaro ir nebegrįžo. Dvare likę jos buvę tarnai ir kumečiai dvarą nugyveno, per keletą metų jis virto griuvėsiais. 1957 m. ant buvusio dvaro pamatų pastatytas mūrinis namas, panašus į buvusį dvarą. Jame įsikūrė vietos vidurinė mokykla. Didėjant mokinių skaičiui pristatytas dviaukštis mokyklos priestatas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje kraziai.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Karklėnų senovės atspindžiaiArchyvuota kopija 2021-01-18 iš Wayback Machine projekto.