Pereiti prie turinio

Karalienės Aleksandros kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karalienės Aleksandros kalnagūbris – kalnų grandinė Antarktidoje, Transantarktinių kalnų masyve. Ilgis apie 200 km. Kalnai iškyla virš ledo dangos ir sudaro kūgiškas viršūnes. Aukštis iki 4530 m (Kerkpatriko kalnas). Iš vakarų kalnus riboja Birdmoro ledynas.

Kalnagūbrį 1908 m. atrado Ernesto Šakltono ekspedicija ir pavadino Anglijos karalienės Aleksandros garbei.[1]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 237