Pereiti prie turinio

Kapingamarangis

Koordinatės: 1°0′ š. pl. 154°47′ r. ilg. / 1.000°š. pl. 154.783°r. ilg. / 1.000; 154.783
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1°0′ š. pl. 154°47′ r. ilg. / 1.000°š. pl. 154.783°r. ilg. / 1.000; 154.783

Kapingamarangi
Valstybė Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliava Mikronezijos Federacinės Valstijos
Valstija Ponapė (valstija)
Administracinis centras Touhou
Gyventojų (2007) 500
Plotas 1,1 km²
Tankumas (2007) 455 žm./km²

Kapingamarangis (angl. Kapingamarangi), seniau dar žinotas kaip Grinvičo atolas (angl. Greenwich Attol) – atolas (ir savivaldybė) Ramiajame vandenyne, priklauso Mikronezijos Federacinėms Valstijoms, Ponapės valstijai.

Tai toliausiai į pietus nutolusi šalies ir Karolinų salyno sala, esanti 300 km į pietus nuo Nukuoro atolo ir 740 km į pietvakarius nuo Ponpėjos salos. Plotas kartu su lagūna 74 km², tuo tarpu vien sausuma užima 1,1 km². Atolo žiedą sudaro virš 30 salelių, susitelkusių jo rytinėje dalyje. Vakarinė rifo dalis beveik visa apsemta vandens.[1]

Atole gyvena ~500 žmonių (2007 m.), kalbančių polineziečių grupei priskiriama kapingų kalba[2], kapingai (kapinga). Jų protėviai atsikėlė greičiausiai iš Tuvalu ar Samoa rytuose apie XIII a. Tai - viena iš labiausiai į vakarus nutolusių polinezietiškai kalbančių salų.

Iš daugiau nei 30 atolo salelių jie gyvena tik trijose: Touhou, Welua ir Taringa, tačiau kitos salelės naudojamos žemdirbystei: auginamos kolokazijos, duonmedžiai, kokospalmės. Atolo valdžia ir didesnioji dalis gyventojų susitelkusi Touhou salelėje, iškylančioje į 35 m aukštį.

Izoliuotame atole verčiamasi žemės ūkiu, žvejyba, drožyba. Nuo seno egzistavo ryšiai su voleajais, iš kurių kapingai perėmė medicinos žinių ir žvejybos metodus. 1865 m. fiksuotas maršaliečių antpuolis, kurio metu išžudyta daugiau nei pusė atolo gyventojų.

Pirmieji europiečiai pamatę šį atolą buvo Hernando de Grijalva laivu plaukę jūreiviai 1537 m.[3], tačiau pirmasis europiečių kontaktas su vietiniais fiksuotas 1877 m. Vėliau atolą valdė Vokietija, Japonija, JAV, kol jis perėjo Mikronezijos Federacijai.

Nuo XX a. kapingai perėmė daug išorinio pasaulio kultūros. Jie pradėjo migruoti iš atolo, ieškodami geresnių švietimo, gyvenimo ir darbo galimybių. 1919 m. Ponapės saloje buvo įkurtas kaimas Porakied, kuriame kapingai sudaro didžiąją daugumą. Dabar jų diaspora yra didesnė, nei gyventojų saloje.

  1. Kapingamarangi
  2. Kapingamarangi at Ethnologue (18th ed., 2015) (subscription required)
  3. Riesenberg, Saul H. "Six Pacific island discoveries" The American Neptune, Vol. 34; Salem, Mass. 1974, p.256