Kanjakumari
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Kanjakumari கன்னியாகுமரி | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+5:30) | |
| Valstybė | |
| Valstija | Tamilnadu |
| Rajonas | Kanjakumari rajonas |
| Gyventojų | 29 761 |
| Plotas | 25,9 km² |
| Tankumas | 1 149 žm./km² |
| Altitudė | 300 m |
| Kanjakumari | |
Kanjakumari (tamil. கன்னியாகுமரி = Kânyâkumârî) – miestas pačiuose Indijos pietuose, Tamilnade, Indijos vandenyno pakrantėje, ties pietiniu Indostano pusiasalio tašku (Komorino kyšuliu), 85 km į pietus nuo Tiruvanantapuramo. Yra geležinkelio stotis. Svarbus turistinis ir religinis centras. Yra keletas paplūdimių. Stovi paminklas tamilų poetui Tiruvaluvarui, Svamio Vivekanandos memorialas. Yra keletas hinduistų šventyklų, iš kurių svarbiausia šaktistinė Deivės Kumari šventykla, bažnyčia. Netolimoje Sučindramo gyvenvietėje yra Thanumalajano šventykla.
Ties Kanjakumari į jūrą paleisti Mahatma Gandžio palaikai, čia 1892 m., prieš išvykdamas į savo misiją meditavo Svamis Vivekananda.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Komorino kyšulys minimas romėnų, graikų šaltiniuose. Minima, kad jis buvęs perlų gavybos centras prie Manaro įlankos. Pasak legendos, 52 m. čia atvykęs apaštalas Tomas. Miestas buvo valdomas įvairių Pietų Indijos dinastijų, čia gyveno musulmonų, džainų, hinduistų bendruomenės. XVI a. čia veikė katalikų misionierius Pranciškus Ksaveras. Kolonijiniais laikais miestas buvo žinomas kaip Kabo Komorinas (port. Cabo Comorim, angl. Cape Comorin). Panaikinus Travankorą, prijungtas prie Tamilnado ir pervadintas pagal vietinę deivę Kanjakumari (iš sanskrito: „jauna mergelė“).
-
Deivės Kumari šventykla
-
Tiruvaluvaro paminklas
-
Vivekanandos memorialas
-
Komorino kyšulio galas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kânyâkumârī.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 112