Kampinis (futbolas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mėlynos komandos žaidėjas kelia kampinį.
Alessandro Del Piero kelia kampinį Sydney FC komandai.

Kampinis – situacija futbole, kai kamuolys puolančios komandos koja išmušamas iš vieno aikštės kampų. Kampinis puolančiai komandai skiriamas, kai kamuolys kirto galinę liniją nuo besiginančios komandos žaidėjo. Kamuolys išmušamas iš kampo, esančio artimiausio linijos kirtimo taškui. Kampinis suteikia nemažai galimybių puolančiai komandai įmušti įvartį, bet ši situacija ne tokia pavojinga kaip 11 metrų baudinys ar tiesioginis laisvas smūgis.

Kampinio situacija buvo sukurta 1867 m. Šefilde. Anglijos Futbolo Asociacija kampinį pradėjo naudoti 1872 m. Tarptautinė futbolo asociacijų valdyba oficialiai įteisino tiesioginį įvarčio mušimą iš kampinio situacijos (vadinamą „olimpiniu įvarčiu“) 1924 m.[1]

Teisėjui nusprendus, kad kamuolys galinę liniją kirto nuo besiginančios komandos žaidėjo, jis parodo kurioje pusėje bus išmušamas kampinis. Kamuolys turi būti padėtas taip, kad bent viena dalimi liestų nubrėžtą kampo arkos liniją. Kamuolys išmuštas iš kampo negali skriedamas negali kirsti galinės linijos.

Puolančioji komanda gali mušti į vartus iš karto nuo kampinio, tačiau tai nėra įprasta.

Mušant kampinį bet kuris besiginančios komandos žaidėjas turi būti ne arčiau kaip 9,15 m nuo mušančio kampinį žaidėjo.

Kampinio situacijoje negali būti skirta nuošalė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]