Kampfringenas
Kampfringenas (vok. Kampf 'kova, kautynės' + Ringen 'imtynės') - kovos be ginklo sistema, viduramžiais ir Renesanso laikais egzistavusi Šventojoje Romos imperijoje. Sistema apėmė įvairius veiksmus be ginklo - pradedant nuo metimų ir imtynių parteryje iki smūgių, sąnarių laužimo ir kitų skausmingų veiksmų. Pagal šiuolaikinę klasifikaciją kampfringenas priskiriamas mišriems kovos menams. Artimas senosioms kautynių durklais sistemoms, kai kurios iš jų galbūt buvo kampfringeno dalis.
Vienu iš pirmųjų kampfringeno sistemintojų Renesanso pradžioje buvo dabartinėje Austrijoje dirbęs meistras Otas Judas (Ott Jud), garsėjęs XV a. pradžioje. Minima, kad jis išvystė kautynėms skirtą imtynių sistemą, kuri apėmė sąnarių laužymą, rankų užlaužimą ir metimus, kurie turi rimtai sužaloti priešininką.
Vėlesni meistrai, pvz., Fiore dei Liberi (~1410 m.), Fabian von Auerswald (~1462 m.), Pietro Monte (~1480 m.) ir Hans Wurm (~1500 m.) tęsė šią tradiciją savo parašytuose vadovuose, kur detaliai aprašė tiek fechtavimą kalavijais, tiek kampfringeną. Daug kitų meistrų minėjo imtynių svarbą ir efektyvumą kirstynėse, bet nedetalizavo, kokią sistemą jie naudojo.
Daugelyje vadovų fechtavimas ir imtynės sujungti į specializuotą kovos meno atšaką, vadintą ringen am schwert ('imtynės su kalaviju') ir skirtą naudoti ginkluotose kautynėse. Ji apėmė priartėjimo, nuginklavimo, priešininko ginklo sukaustymo, smūgių kalavijo buožele, sąnarių užlaužimo naudojant ginklą technikas. Dažniausiai šios technikos buvo skirtos naudoti kovos lauke prieš šarvuotus priešininkus, tad dažnai jos buvo skirtos veikti į sąnarius bei silpnas šarvų vietas.
Vokiečių ginkluotos kovos meistras Johanas Paša (Johan Georg Pascha) savo 1657 m. veikale apie kautynes rapyra bei be ginklo parodė labai platų veiksmų be ginklo spektrą. Jo pateikta sistema kai kuriems primena kinų Wing Chun Kung fu, nes naudoja daug staigių smūgių iš arti. Pašos aprašyta sistema paprastai laikoma atskiru kampfringeno variantu, kuris kartais angliškai vadinamas Pascha's ringen ('Pašos grumtynės').
Kampfringenas išnyko apie XVIII a., kai fechtavimas daugeliu ginklų pasidarė mažai svarbus kautynėse ir savigynoje ir specializavosi garbės dvikovoms. Jose smūgiai rankomis ir imtys buvo laikomi negarbingais, todėl nustota jų mokytis. Ėmė formuotis naujos sportinių imtynių sistemos, kurios buvo praktiškai nesusijusios su kampfringenu.
Dabar kampfringeną bando atgaivinti kaip istorinį kovos meną.