Kamašastra
Kamašastra (skr. कामशास्त्र = IAST: Kāmaśāstra-) – klasikinės Indijos mokslas apie meilę, aistrą (kamą); indų erotologija. Tai visų pirma miestiečiams, aukštuomenei skirti traktatai apie teisingą vieno iš 3 gyvenimo siekinių (kamos) teisingą pasiekimą. Kamašastros tradiciškai priskiriamos prie „Ajurvedos“.
Mitinė istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak „Kamasūtroje“ dėstomos legendos, kamašastrą šimte tūkstančių skyrių pirmas išdėstė pasaulio kūrėjas Pradžapatis. Vėliau Šivos vahana (jojamasis gyvūnas) Nandis (dažniausiai vaizduojamas baltu jaučiu), stebėjęs viešpaties mylėjimąsi su deive Uma, sutraukė šį mokslą iki 1000 skyrių. Upanišadose minimas brahmanų autoritetas Švetaketus sutrumpino kamašastrą iki 500 skyrių. Erotologas Babhravja Pančala išdėstė kamašastros 150 skyrių. Ilgainiui kamašastra buvo suskirstyta į 7 dalis, kurių kiekvieną išdėstė 7 skirtingi autoriai.
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kamašastros tekstuose aptariami vyrų ir moterų meilinimosi būdai, viliojimo menas, aptariami sueities būdai, pozos, glamonių, bučinių technikos, afrodiziakų ir potencijos didinimo klausimai, taip pat elgesio su žmonomis ir heteromis taisyklės. Kamašastrose pateikiamose klasifikacijose atsižvelgiama į vyrų bei moterų amžių, prigimtį, temperamentą, erotinį suderinamumą, būdingas subtilus psichologizmas ir įsigilinimas į aistros partnerių jausmus. Kamašastros principais, vaizduodama įsimylėjėlio ir mylimosios santykius, rėmėsi klasikinė Indijos poezija ir drama. Kamašastros ikonografiją įkūnijo klasikinės Indijos miniatiūros mokyklos, o tantriškai interpretuotą – ir šventyklų (Khadžuraho, Konarko ir kt.) skulptūros.[1]
Veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kamašastras sudaro šie veikalai:
- legendinė, pirminiu pavidalu neišlikusi Švetaketaus „Kamašastra“
- Vatsjajanos „Kamasūtra“ (Kāmasūtra-) su Jašodharos Džajamangalos komentaru (XIII a.)
- Kokokos „Meilės aistros slėpiniai“ (Ratirahasya-, XII–XIII a.)
- Devaradžos „Deimantinis meilės aistros žibintas“ (Ratiratnapradīpika, ~XIII a.)
- Džjotiryšvaros Kavišekharos „Penkios meilės dievo strėlės“ (Pancasāyaka-, ~XIV a.)
- Džajadevos „Meilės aistros žydintis keras“ (Ratimañjarī, ~XIV a.)
- Kaljanamalos „Anangos arena“ (Anaṅgaraṅga-, ~XVI a.)
- įvairūs vėlesni veikalai ir komentarai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Seibutis. Kamašastra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kai kurie kamašastrų tekstai sanskritu (perraša) Archyvuota kopija 2015-05-11 iš Wayback Machine projekto.