Kaltė (teisė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vikicitatos

Kaltė – psichinis asmens santykis su veika.

Teisėje asmuo pripažįstamas kaltu padaręs teisės pažeidimą, jeigu jis yra kaltas, tai yra veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Skirtingose teisės šakose bei teisinėse sistemose kaltė apibrėžiama įvairiai.

Plačiau – kaltė (baudžiamoji teisė), kaltė (civilinė teisė).

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tyčios formos – tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Neatsargumas kaip kaltės forma turi 2 porūšius – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.