Kalciažemiai
Kalciažemiai (Calcisols) – sistematinė automorfinių karbonatingų dirvožemių grupė. Kalciažemiai susidaro subtropinių juostų pusdykumių įvairiose uolienose.
Kalciažemių profilis menkai susiskaidęs į genetinius horizontus. Turi karbonatinį arba kietą klintinį diagnostinį horizontą. Jame gausu lengvai tirpstančių karbonatinių druskų. Jei minkšti karbonatai sudaro vientisą koncentratą, karbonatinis horizontas tampa kalkiniu, jam sukietėjus – kietu klintiniu.[1]
Kalciažemiai paplitę sausose ir sausringose vietovėse. Užima apie 1000 mln. ha pasaulyje.[2] Randami kartu su gipsažemiais. Paplitę Šiaurės Afrikoje, Australijoje, Centrinės Azijos priekalnių lygumose, Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose.[1]
Auga efemeriniai augalai, yra derlingi, bet žemdirbystei tinka tik drėkinami (auginama medvilnė, saulėgrąžos, kukurūzai, cukriniai runkeliai, veisiami sodai bei vynuogynai). Didelė dalis kalciažemių naudojami kaip ganyklos.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Algirdas Juozas Motuzas, Mečislovas Vaičys. kalciažemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ 2,0 2,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.