Retorinė figūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kalbos figūra)
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Retorinės figūros (stilistinės figūros, kalbos figūros) – įvairios žodžių, pasakymų reikšmės ir kalbos konstrukcijos, išsiskiriančios iš įprastinių reikšmių bei konstrukcijų ir turinčios specialią ekspresyvinę paskirtį.

Retorinė figūra - tam tikras pasakymas, išreikštas ne vienu žodžiu, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais, nutolusiais nuo įprasto minčių reiškimo. Juose perkeltinės žodžių reikšmės gali ir nebūti, tačiau jų paskirtis yra tokia pat kaip tropų: išraiškingai išreikšti mintį. Tai kalbos dailumo, puošnumo, įtaigumo priemonės. Tropus kai kurie autoriai skiria prie retorinių figūrų.[1]

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Retorinių figūrų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Skiriamos sintaksinės ir minties figūros.

  • Sintaksinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis. Pagal savo pobūdį jos skirstomos į tris grupes: plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo:
    • Sintaksinės plėtojimo figūros:
    • Sintaksinės trumpinimo figūros:
    • Sintaksinės komponavimo figūros:
      • antitezė,
      • paralelizmas,
      • gradacija,
      • inversija,
      • hiperbatonas (inversijos atmaina, kai žodis atsiduria toli nuo jam priklausančios konstrukcijos, pavyzdžiui: „Pavasario išaušo linksma dienelė“),
      • chiazmas (sukryžiuoja žodžius tarsi kryžmę, pavyzdžiui: „aš tai tu, tu tai aš“).
  • Minties figūros – tai:

Retorinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis, kalbos figūromis. Kartais retorinėmis figūromis vadinamos tik retorinio klausimo, retorinio kreipinio ir retorinio sušukimo figūros.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Koženiauskienė, Regina. „Retorinės figūros“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-12-11.