Kalėda (duoklė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kalėda (Lietuvoje) – feodaliniu laikotarpiu valstiečių ir miestiečių duoklė maisto produktais bei pinigais, duota apie Kalėdų šventes katalikų dvasininkams ir feodalams. XVII a. valstiečių ir miestelio gyventojų kalėda buvo nustatyto dydžio – 2 grašiai nuo ūkio. Lietuvos miestai, turintys Magdeburgo teises, kalėdą davė pinigais ir prekėmis vaivadai, kaštelionui bei kitiems aukštiems valstybės pareigūnams. Po 1861 m. išliko dvasininkų kalėda, kuri būdavo duodama, dvasininkams lankant savo parapiją per Kalėdų šventes ir po jų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kalėda (duoklė)Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 195 psl.