Kadisijos mūšis
| Arabų ir Sasanidų karai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Sadas ibn Abu Vakas | Rostamas Farok Hormozdas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~12000 | ~30000 | ||||||
Kadisijos mūšis – apie 636 m. įvykęs susirėmimas tarp arabų musulmonų ir Sasanidų imperijos pajėgų Irake. Mūšyje musulmonai pasiekė lemiamą pergalę, padėjusią jiems užvaldyti Iraką.
Nėra aiški mūšio data. Manoma, kad jis galėjo įvykti 636 ar 637 m. Pasak musulmonų šaltinių, Kadisijos mūšis įvyko po Jarmuko mūšio kalifui Umarui pasiuntus karius, vadovaujamus Sado ibn Abu Vako į Sasanidų imperijos valdomą dabartinį Iraką. Iškelta versija, kad pastebėtas Sasanidų valdžios smukimas 634 ar 635 m. galėjo būti tuo metu vykusio Kadisijos mūšio išdava. Mūšis įvyko prie Kadisijos kaimo, kuris galbūt buvo vienas Sasanidų karinių fortų Vidurio Irake. Manoma, kad arabų pajėgos, kartu su prisijungusiais šalininkais, siekė 12000 karių. Prieš juos Sasanidai sutelkė armiją, vedamą Rostamo Farok Hormozdo, kuri siekė 30000 karių. Susitikusios armijos porą mėnesių manevravo pakol stojo į atvirą mūšį. Pasakojama, kad kuklūs arabai siūlė iraniečiams atsiversti į islamą, tačiau iraniečiai pademonstravo jiems būdingą prabangą ir aroganciją. Apie mūšį praktiškai neišliko faktinių žinių, išskyrus romantiškus pasakojimus apie žymių karių dvikovas. Pasak istorijos, mūšio lauke žuvus Rostamui iraniečių eilės pakriko ir jie metėsi bėgti. Arabai užvaldė legendinį persų štandartą Deravšą Kavianį, kurį pergabeno kalifui Umarui. Pastarasis išardė iš jo brangakmenius ir likučius sudegino. Bėgančius iraniečius arabai persekiojo iki Madaino (Ktesifono), kurį užėmė netrukus.