Justinas Sigitas Pečkaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Sigitas Justinas Pečkaitis (g. 1946 m. spalio 13 d. Apirbiškiai, Šakių rajonas) – teisėtyrininkas penalistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, prorektorius (akademiniam darbui).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kudirkos Naumiestyje, vėliau perėjo į Sintautų vidurinę mokyklą, kurią baigė 1966 m. Atlikęs karinę tarnybą, 1969 m. įstojo į Vilniaus universitetą. 1974 m. su pagyrimu baigė VU Teisės fakultetą. 1975-1978 m. VU aspirantas. 1979 m. spalio 26 d. Leningrado A. Ždanovo valstybiniame universitete apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją tema „Tarybų Lietuvos baudžiamosios teisės kūrimas ir vystymasis socialistinės visuomenės sąlygomis“[1].

Iki 1983 metų VU Teisės fakulteto asistentas. 1983–1990 metais TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto, rengusio specialistus vidaus reikalų sistemai, vyresnysis asistentas. 1985 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas. Mokslo laipsnis ir docento vardas nostrifikuoti 1993 m. Profesorius (nuo 1994 m.)[2].

1974-1983 m. VU Teisės f. Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros asistentas, dėstytojas. Nuo 1983 m. TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso katedros vyr. dėstytojas, docentas, viršininkas (katedros vedėjas), LTA prorektorius akademiniam darbui (nuo 1991 m.). VDU Teisės institute dėstė baudžiamąją teisę (1998/1999 pavasario semestro metu). M. Romerio universiteto studentams skaito baudžiamosios teisės kursą.

Parašė per 60 mokslinių straipsnių baudžiamosios teisės istorijos ir teorijos klausimais. Knygos „Teisė ir persitvarkymas“ (1989) vienas autorių, parašė ir išleido monografiją „Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sveikatos sutrikdymą. Teisiniai medicininiai smurto aspektai“ (2002), monografijos “Nuotolinių studijų organizavimas: strategijos ir technologijos” (2003) vienas autorių, leidinio “Kvalifikacijos tobulinimo strategija:studijų programos“ (2004) vienas autorių.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]