Jus exclusivae

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jus exclusivae (lot. Jus Exclusivæ – teisė išskirti) arba ekskliuzyva – per kardinolą pareiškiama teisė neleisti išrinkti popiežiumi kurio nors asmens, kurią laikė turinčios kai kurios valstybės.[1]

Tokią teisę naudojo didesniosios katalikiškos valstybės: Ispanija, Prancūzija ir Austrija.[1] Ji buvo naudojama per atitinkamai valstybei atstovaujantį kardinolą.[1]

Tokią teisę turinti pirma pareiškė Ispanija 1605 m., per konklavas, kuriose buvo išrinkti Leonas XI ir Paulius V.[1] Panaudota ji iš pradžių buvo 1644 m. ir 1655 m.[1]

Popiežiai šios teisės nepripažino.[1] 1904 m. sausio 20 d. popiežius Pijus X paskelbė konstituciją „Commissum Nobis“, kurioje už tokios teisės naudojimą ekskomunika skiriama latae sententiae.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Johannes Baptist Sägmüller „Right of Exclusion“ // „The Catholic Encyclopedia“, Vol. 5, New York: Robert Appleton Company, 1909 [1]