Juros kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Juros kalnai
Juros kalnai nuo Kroi de Vano
Juros kalnai nuo Kroi de Vano
Žemynas Europa
Šalys Prancūzija Prancūzija, Šveicarijos vėliava Šveicarija
Aukščiausias taškas Kret de la Neižas, 1720 m
Uolienos klintis, mergelis
Susidarymo periodas neogenas

Jura (vok. ir pranc. Jura), arba Juros kalnai – neaukštų kalnų grandinė Šveicarijoje ir Prancūzijoje, į šiaurę nuo Alpių. Aukščiausia viršūnė – Kret de la Neižas (Crêt de la Neige, 1720 m).

Ištįsę tarp Ronos ir Reino slėnių, iš pietvakarių į šiaurės rytus ~280 km, didžiausias plotis – 80 km. Rytinis Juros kalnų šlaitas stačiais skardžiais (iki 1000 m aukščio) leidžiasi link Arės slėnio, Ženevos, Bylio ir Nešatelio ežerų link. Vakariniai šlaitai lėkšti. Šiaurės vakaruose kalnai aplyginti, plokščias paviršius išraižytas siaurų kanjono pavidalo slėnių, šiaurės rytinėje dalyje būdingi stalkalniai.

Kalnai susidarę iš neogene susiraukšlėjusių juros sistemos klinties ir mergelio. Po juros sistemos sluoksniais slūgso senesnės, kristalinės uolienos. Yra moreninių, fliuvioglacialinių, karstinių reljefo formų, urvų, karstinių ežerų.

Svarbiausios Juros kalnai tekančios upės yra Du (Doubs), Birsė, Siuzė, Arozas, Orbas, Valserinas. Kalnų šlaituose iki 500–600 m aukščio plyti vynuogynai, sodai, iki 1000 m aukščio – mišrieji miškai, iki 1600 m – bukų ir eglių miškai, aukščiau – subalpinės pievos.[1]

Žuros miesteliai nuo seno garsėja šveicariškų laikrodžių gamyba (pvz.: La Šo de Fonas, Le Loklis), vystoma turizmas.

Kalnų pavadinimas keltiškos kilmės, kildinamas iš šaknies jor-, reiškiančios mišką.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Juros kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Rollier, L. 1903. Das Schweizerische Juragebirge. Sonderabdruck aus dem Geographischen Lexikon der Schweiz, Verlag von Gebr. Attinger, 39 pp; Neuenburg