Juozas Rajeckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Rajeckas (1893 m. vasario 11 d. Pumpėnų miestelyje, Pasvalio r.1965 m. balandžio 18 d. Maspethe, NY – JAV), pedagogas, vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių lankė Daujėnų mokyklą ir pas vietos vargonininką P. Meškelę išmokęs vargonuoti, pradėjo savarankiškai vargonininkauti. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, paimtas į carinę kariuomenę ir išvežtas į Rusiją – Saratovą. Ten baigė vidurinę mokyklą ir studijavo konservatorijoje. Saratove vedė lietuvaitę Veroniką Janušonytę. 1918 grįžęs į Lietuvą, apsistojo Pasvalyje ir dirbo kasininku miesto savivaldybėje. 1919 apsigyveno Panevėžyje. 19211929 buvo miesto pradžios mokyklų ir Mokytojų seminarijos muzikos ir dainavimo mokytojas bei choro vadovas. Taip pat vadovavo Vilniaus Įgulos bažnyčios karių chorui ir vargonininkavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Dirbdamas lankė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Susirgęs diabetu, 1931 gydėsi Berlyne, o pasveikęs 19321936 Kvietiškio žemės ūkio mokykloje dėstė muziką ir dainavimą, vėliau Marijampolėje dirbo raštininku – buhalteriu, 19361944 Kėdainių valstybiniame žirgyne vyr. buhalteriu.

1944 pasitraukęs į Vokietiją, kurį laiką gyveno Dresdene, vėliau Memmingene. 1949 atvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke. Apie 14 metų vargonininkavo ir vadovavo chorui Aušros Vartų lietuvių parapijoje New York Cityje, NY. Choras giedojo bažnyčioje, dalyvavo įvairiuose tautiniuose rengimuose. J. Rajeckas buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys ir šios sąjungos New Yorko – New Jersio provincijos narys. Kilniais lietuviais išaugino ir į aukštuosius mokslus išleido du sūnus – Faustą ir Gediminą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.