Juozas Masiulis
| Juozas Masiulis | |
|---|---|
| |
| Nežinomo autoriaus tapytas Juozo Masiulio portretas, 1926 m. | |
| Gimė | 1864 m. kovo 6 d. Prastavoniai, Šeduvos valsčius |
| Mirė | 1940 m. kovo 26 d. (76 metai) Panevėžys |
| Palaidotas (-a) | Ramygalos gatvės kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Juozapota Masiulienė |
| Vaikai | Ona (1909), Jonas (1911) |
| Veikla | knygnešys, verslininkas |
| Žinomas (-a) už | J. Masiulio knygyno steigėjas |
Juozas Masiulis (1864 m. kovo 6 d. Prastavoniai, Šeduvos valsčius – 1940 m. kovo 26 d. Panevėžys) – knygnešys, pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Šeduvos valsčiaus karališkųjų valstiečių Izidoriaus ir Veronikos Masiulių šeimoje, buvo jauniausias iš 7 vaikų.[2] Baigęs pradinę mokyklą, toliau švietėsi savarankiškai, dirbo tėvų ūkyje. 1888 m. išvyko į Panevėžį, susirado darbą seserų Jokubauskaičių prekybos namuose. Netrukus pradėjo kurti savo verslą, kartu su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba. Abu priklausė slaptai Garšvių knygnešių draugijai, palaikė ryšius su draudžiamos lietuviškos spaudos platintojais. Slapta prekiavo jų atgabentomis knygomis per atlaidus, turgaus dienomis, aprūpindavo jomis kitus prekiautojus. Už šią veiklą caro valdžios dukart ištremtas į Rusiją.[1]
Panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, lietuviškomis knygomis pradėjo prekiauti legaliai. Gavęs valdžios leidimą, 1905 m. Panevėžyje, Bajorų gatvėje (dabar Respublikos) atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną mieste „Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova” (dabar Juozo Masiulio knygynas).[1][2]
1908 m. vedė Juozapotą Kuzmaitę iš Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus, 1908 m. susilaukė dukters Onos, 1911 m. – sūnaus Jono. Abu su žmona darbavosi knygyne, vertėsi įvairia ūkine veikla, vaikus prižiūrėjo auklė.[2]
Per Pirmąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą – gyveno Smolenske. Grįžęs į Panevėžį, 1919 m. suimtas bolševikų, laikytas kalėjime, bet už išpirką paleistas. Tarpukariu tęsė veiklą knygyne, dalyvavo Panevėžio politiniame gyvenime. 1931 ir 1934 m. išrinktas į miesto Tarybą,[2] 1931 m. – į Panevėžio miesto savanorių ugniagesių draugijos valdybą. Dalyvavo įvairių draugijų ir organizacijų veikloje, užsiėmė labdara – paaukojo lėšų Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčios (dabar Kristaus Karaliaus katedra) statybai, rėmė Šv. Vincento Pauliečio labdaros ir paramos vargdieniams draugijos veiklą, 1938 m. pastatydino antkapinį paminklą ant kunigo J. Karbausko kapo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse.[1]
Mirė 1940 m. kovo 26 d., palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.[1]
Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Juozo Masiulio vardu pavadintas knygynas tęsia savo veiklą; 2004 ir 2005 m. ant knygyno sienos J. Masiuliui atidengtos atminimo lentos. Šalia knygyno 2007 m. atidengtas koplytstulpis J. Masiulio ir kitų knygnešių atminimui, J. Masiulio kapas tais pačiais metais įtrauktas LR kultūros vertybių registrą.[1][3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Juozas Masiulis, Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Donatas Pilkauskas, Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.
- ↑ „Knygnešio Juozo Masiulio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Joana Viga Čiplytė, „Juozas Masiulis: knygnešys ir knygininkas Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto.”, Vilnius, „Žara”, 2005.