Juozas Justinas Slavėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Justinas Slavėnas (g. 1932 m. rugpjūčio 14 d. Delnickuose, Marijampolės raj.) – lietuvių fizikas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, pradėjo dirbti asistentu, nuo 1962 m. – vyr. dėstytoju.. 1964 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – fizinių mokslų daktaro) disertaciją tema „Osciliatorių stiprumų nustatymas Cu I, Ag I, Au I, Si I, Ge I, Sn I ir Pb I spektruose“. Docentas nuo 1971 m. Skaitė paskaitas Fizikos, Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų studentams. Stažavo Leningrado universiteto Fizikos institute.

19661968 m. buvo naujai sudaryto Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas[1].

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinę veiklą pradėjo atomų spektroskopijoje. 19591964 m. naudodamas anomalios dispersijos reiškinį nustatė daugelio Cu I, Ag I, Au I, Ge I, Sn I ir Pb I spektrinių linijų osciliatorių stiprumus. Atliko Au I rezonansinio dubleto linijų osciliatorių stiprumų kvantinius mechaninius skaičiavimus, spektriniais metodais nustatė sidabro ir švino garavimo šilumos vertes[2]. Nuo 1965 m. prisijungė prie Algio Petro Piskarsko Lietuvoje pradėtų netiesinės optikos mokslinių darbų[1]. Nuo 1972 m. tyrinėjo stiprios lazerinės spinduliuotės sugertį organinių molekulių kompleksuose. Išaiškino netiesinių nuostolių prigimtį įsisotinančiuose lazerių moduliatoriuose.

Dirbo Kvantinės elektronikos katedroje nuo jos įkūrimo 1974 m. iki 1997 m.

Žymesnių rezultatų pasiekė dažiklių molekulių, turinčių ilgabangę sugerties juostą raudonoje bei artimojoje infraraudonoje spektro srityse, fotovyksmų tyrime.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Lazerinių tyrimų centras: Doc. dr. Juozas Justinas Slavėnas. Nuoroda tikrinta 2008-11-19.
  2. J. Jasevičiūtė, J. Slavėnas. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.