Juozas Grigaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Grigaitis (1881 m. vasario 28 d. Paraišupys, Javaravo valsčius1947 m. sausio 19 d. Dorothy, Niu Džersio valstija) – teisininkas, teisėjas; karinis veikėjas, administracijos generolas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozas Grigaitis, 1904 m. baigęs Maskvos universitetą stojo į Rusijos kariuomenę, tarnavo leibgvardijos Suomijos pulke, nuo 1906 m. – Karo intendantūroje Vilniuje ir Vitebske. 1917 m. dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde, Vitebsko įgulos lietuvių karių organizacijos veikloje.

1919 m. gegužės mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, Tiekimo skyriaus viršininko, kariuomenės intendanto padėjėjas. 1920 m. rugsėjo mėn. – 1922 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. 1921 m. balandžio mėn. – 1923 m. spalio mėn. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose. Nuo 1922 m. sausio mėn. Kariuomenės teismo valstybės gynėjo padėjėjas. 1923 m. spalio mėn. – 1926 m. spalio mėn. Kariuomenės teismo nuolatinis narys, ėjo teismo pirmininko pareigas. 1926 m. generolas leitenantas. 19271933 m. Kauno apygardos teismo pirmininkas, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo teisėjas (1933–1940 m.).

Juozas Grigaitis buvo vienas Lietuvos teisininkų draugijos steigėjų, jos valdybos sekretorius. 19411944 m. Apeliacinių rūmų teisėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. išvyko į JAV.[1]

Juozas Grigaitis buvo vedęs; žmona Vladislava Grigaitienė.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Tamašauskas, Vytautas ZabielskasJuozas Grigaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.