Juozas Dumša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Dumša
Gimė: 1881 m. vasario 12 d.
Paežeriai, Šeduvos valsčius
Mirė: 1936 m. liepos 28 d. (55 metai)
Kiržačas, Vladimiro sritis
Veikla: revoliucinis veikėjas
Partija: 1905 m. VKP(b)

Juozas Dumša (1881 m. vasario 12 d. Paežeriuose, Šeduvos valsčius – 1936 m. liepos 28 d. Kiržače, Vladimiro sritis) – lietuvių ir latvių revoliucinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 m. išvykęs į Rygą, dirbo fabrike. 19051907 m. Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas, vienas iš lietuviškų laikraščių „Pirmyn“ (1905 m.), „Vilnis“ (19131914 m.) leidėjų Rygoje. 1909 m. kalintas. 1910 m. vienas iš „Giedros“ lietuvių darbininkų draugijos steigėjų. 1911–1913 m. už revoliucinę veiklą ištremtas į Rusiją, grįžęs vėl dirbo Rygoje. 1970 m. Biržuose buvo rasti jo atsiminimai apie kelią tremtin.

19151918 m. gyveno Petrograde, laikė lietuvių bolševikų pogrindinę spaustuvę. 1917 m. Spalio perversmo dalyvis. 1918 m. pasiųstas į Lietuvą, vadovavo komunistų pogrindžiui Šiaulių, Raseinių ir Telšių apskrityse. 1919 m. sausio 1 d. – kovo 12 d. bolševikų invazijos metu buvo Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas ir karo komisaras. [1]

Pabėgus bolševikams, suimtas, 1921 m. iškeistas į Rusijoje kalėjusius lietuvius. Dirbo tarnautoju, darbininku Maskvoje, Tuloje, Kiržace. 1929 m. represuotas, sėdėjo kalėjimuose, dirbo Stalino „komjaunimo“ statybose. 1965 m. reabilituotas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romas ŠarmaitisJuozas Dumša. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 469 psl.