Juozas Baranauskas (1862)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Juozas Baranauskas (slapyvardis Paukštė, 1862 m. rugpjūčio 20 d. Sudeikiuose – 1928 m. sausio 31 d. Sudeikiuose) – valstietis, knygnešys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje.
Mokėsi Užpalių pradinėje valdinėje mokykloje. Nuo mažens mėgo skaityti knygas. Brolis Alfonsas, tarnaudamas kariuomenėje, pakvietė į Kauną ir supažindino su vietos knygnešiais, iš kurių sužinojo, kaip gauti lietuviškos spaudos. Gabenti lietuvišką spaudą ragino ir Užpalių klebonas Kazimieras Kosminskis, kuris vėliau Juozą Baranauską rekomendavo Juozui Tumui-Vaižgantui kaip patikimą knygnešį.
Buvo drąsus, sumanus. Į Mažąją Lietuvą, Kauną, vėliau į Garšvius važiuodavo vežimu, įtaisęs dvigubą dugninę. Kartu dažnai važiuodavo knygnešys Juozas Otonas Širvydas. Kelis kartus buvo praradęs arklius, vežimą ir knygas. Pats spėdavęs pasprukti. Parsigabentų knygų namie nelaikydavo. Slėpdavo medžių drevėse, duobėse. Slėptuvių turėjo sesers Anelės sodyboje Bikūnuose ir pas kitus kaimynus.
Susikūrus Garšvių knygnešių draugijai, tapo jos bendradarbiu. Spaudos parsiveždavo iš Garšvių. Kartais atveždavo Jurgis Bielinis arba Kazimieras Ūdra. Po draugijos likvidavimo vėl pradėjo keliauti į Tilžę. Imdavo knygų ir Viduklėje iš Juozo Sakalausko. Užmezgė ryšius su sediečiu knygnešiu V. Norkumi ir kitais. Platindavo pats – išvežiodavo arba išsiųsdavo paštu, taip pat perduodavo kitiems knygnešiams. Yra vežęs laikraščių į Mogiliovą.
1898 m. žiemą policija su žandarais, ieškodami Čižiškių sodžiuje slapto bravoro, rado Juozui Baranauskui priklausantį ryšulį su knygomis, laiškais, sąskaitomis. Pagal vieną laiškų išaiškino ryšius su Jurgiu Baranausku. Abu areštavo (Juozą Baranauską – 1898 m. balandžio 14 d.), pasodino į Zarasų kalėjimą ir užvedė bylą. Be jų, toje pačioje byloje dar buvo kaltinami 7 žmonės. 1899 m. birželio 2 d. caras patvirtino bausmę – 3 metams ištremti į vieną Rusijos gubernijų. Pasirinko Odesą.
Pasibaigus tremčiai liko dirbti Pliatorovo kartono fabrike. Į Lietuvą grįžo 1910 m. Atsiėmė dalį tėvo ūkio ir vertėsi žemdirbyste. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išvežtas į Vokietiją. Grįžęs savo kaime mokytojavo. Nuo 1928 m. sausio 1 d. gaudavo 75 Lt knygnešio pensiją.
Atmintinos vietos ir paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapas ir antkapinis paminklas Užpalių kapinėse.
Juozo Baranausko vardu prieš Atrąjį pasaulinį karą Užpaliuose pavadinta gatvė.