Juozas Algirdas Pilipavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Juozas Algirdas Pilipavičius (g. 1944 m. gegužės 11 d. Klebiškyje, Prienų rajonas) – Lietuvos dailininkas - restauratorius, VDA profesorius, kolekcininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. LSSR dailės institute baigė freskos-mozaikos specialybę. Mokėsi pas prof. Sofiją Veiverytę, Leopoldą Surgailį. 1976 m. stažavosi Čekijoje, 1981 m. Vokietijoje. Paminklų restauravimo treste dirbo sienų tapybos restauravimo skyriaus vadovu. Restauravo visų stilistinių laikotarpių sienų tapybą, dirbo per 80 bažnyčių Lietuvoje. Žymiausios restauruotos freskos: XIV a. seniausia Lietuvos freska Vilniaus Katedros požemio kriptoje, XVI a. Vilniaus Bernardinų bažnyčios sienų tapyba, XVII a. Pažaislio vienuolyno freskos.

Nuo 1998 m. VDA dėstytojas, nuo 2001 m. VDA Paminklotvarkos katedros vedėjas. Lietuvos kultūros ministerijoje dirbo ministro patarėju paminklotvarkos klausimams. Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto narys.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios veiklos sritys: monumentalioji tapyba (sukūrė freskų bei mozaikų Lietuvos bažnyčiose), molbertinė tapyba, kuria peizažo žanro paveikslus akrilo technika. Rengia personalines parodas, dalyvauja menininkų klubo „Plekšnė“ veikloje, dalyvauja pleneruose bei kolektyvinėse parodose.