Juozapas Skinkys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozapas Skinkys (1870 m. gruodžio 1 d. Antupių kaime, Vilkaviškio apskritis1943 m. sausio 25 d. Žemojoje Panemunėje) – Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas, draudžiamos lietuviškos religinės literatūros platintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1889–1894 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, buvo neoficialaus klierikų choro vadovas. Įšventintas kunigu vikaravo Igliaukos Šv. Kazimiero bažnyčioje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kurią gaudavo iš kunigo Martyno Sederavičiaus. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai, rinko lietuvių tautosaką ir pats mokė kitus liaudies dainų. Nuo 1909 m. iki mirties gyveno Žemojoje Panemunėje – tarnavo Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, domėjosi apylinkės kaimų senove ir parašė parapijos istoriją (rankraštis). Kūrė eiles lietuvių ir lenkų kalbomis.

Brolis kunigas Simanas Skinkis (1842–1937), Seinų kunigų seminarijos dainavimo mokytojas ir knygnešys, nuo 1888 m. iki mirties gyveno Žemojoje Panemunėje. Gyvenimo paskutiniuosius metus abu broliai praleido kartu.