Pereiti prie turinio

Juodoji nykštukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juodosios nykštukės medžiaga panašiausia į vieną ištisą gigantišką molekulę.

Juodoji nykštukė – hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – baltoji nykštukė, kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir šviesos. Nesitikima, kad Visatoje jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atvėstų iki tokios būsenos, reikia daugiau nei jo praėjo nuo Visatos susikūrimo. Net jei juodosios nykštukės egzistuotų, būtų ypatingai sunku jas surasti, nes jau pagal patį apibrėžimą aišku, kad jų spindesys būtų labai menkas (jei išvis ką nors spinduliuotų). Tačiau jos gali būti surastos pagal jų gravitacijos įtaką[2].

Juodosiomis nykštukėmis taip pat buvo vadinami astronominiai objektai, kurie formuojasi tokiu pačiu būdu kaip žvaigždės, tačiau neturi pakankamai masės (0,08 saulės masės), kad prasidėtų branduolinė vandenilio atomų susijungimo reakcija[3]. Tokie objektai dabar paprastai vadinami rudosiomis nykštukėmis, terminu, kurį pasiūlė Jill Tarter XX a. 7 dešimtmetyje[4].


  1. Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
  2. Baryonic Dark Matter: The Results from Microlensing Surveys, Charles Alcock, Robyn A. Allsman, David Alves, Tim S. Axelrod, Andrew C. Becker, David Bennett, Kem H. Cook, Andrew J. Drake, Ken C. Freeman, Kim Griest, Matt Lehner, Stuart Marshall, Dante Minniti, Bruce Peterson, Mark Pratt, Peter Quinn, Alex Rodgers, Chris Stubbs, Will Sutherland, Austin Tomaney, Thor Vandehei, and Doug L. Welch, pp. 362 ff., in The Third Stromlo Symposium: The Galactic Halo, eds. B. K. Gibson, T. S. Axelrod, and M. E. Putman, ASP Conference Series 165 (1999).
  3. A failed search for black dwarfs as companions to nearby stars, R. F. Jameson, M. R. Sherrington, and A. R. Giles, Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, 205 (October 1983), pp. 39P–41P.
  4. brown dwarf, entry in The Encyclopedia of Astrobiology, Astronomy, and Spaceflight, David Darling, accessed online May 24, 2007.