Julius Krohn

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Julius Kronas

Julius Leopoldas Frederikas Kronas (suom. Julius Leopold Fredrik Krohn, g. 1835 m. gegužės 19 d. Vyborge – m. 1888 m. rugpjūčio 28 d. Vyborgo įlankoje) – suomių poetas, vertėjas, tautosakininkas ir literatūros istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo suomių kalbą ir literatūrą, vėliau ir filosofiją Helsinkio universitete. 1862 m. apgynė daktaro disertacija tema Suomių eilėraštis švedų valdymo laikotarpiu. Tais pačiais metais Helsinkio universitete pradėjo dėstyti suomių kalbą ir literatūrą, 1885 m. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas.

Suonio vardu kūrė eilėraščius, redagavo žurnalą „Suomen Kuvalehti. Į suomių kalbą vertė poeto Johano Liudviko Runebergo ir rašytojo Valterio Skoto kūrybą. Paskutinius dvidešimt savo gyvenimo metų skyrė suomių nacionalinio epo „Kalevala“ tyrinėjimams. Tuo metu Europoje vyravo iracionalus ir romantiškas požiūris į žodinę liaudies kūrybą. Julius Kronas pasiūlė naują lokalinį–istorinį folkloro tyrimo metodą, paremtą geografine kūrinio analize ir lyginimu su gretimų tautų liaudies kūryba. Ši metodą, vėliau pavadintą Suomiška mokykla, ištobulino jo sūnus Karlė Kronas.

J.Kronas atkreipė dėmesį į lietuvių ir suomių tautosakos paralelės: deivės Luonnotarė (suom. Luonnatar) ir Laima; taip pat saulės, ąžuolo, gegutės bei kt., abiejų tautų folklore panaudojamų objektų, panašumai.[1] Tai paskelbė savo veikale Suomių literatūros istorija (Helsinkis, 1883–1885; į lietuvių kalbą išverstas skyrius „Kalevalos“ temos Lietuvoje ir išspausdintas knygoje Lietuvių mitologija, Vilnius: Mintis, 1995). Julius Kronas tyrinėjo ir kt. kaimyninių tautų tautosaką, galiausiai priėjo išvados, kad Kalevalo epas nėra toks jau itin senas kaip buvo manyta – atskirų jo elementų ištakų reiktų ieškoti liaudies kūryboje Karelijoje, Ingrijoje ir Estijoje.

Buvo vedęs Emma Sofia Nyberg, su kuria sulaukė vaikų – būsimų žinomų asmenybių: tautosakininko Karlės (18631933), kompozitoriaus ir muzikologo Ilmario (18671960) bei rašytojos Anni Helmi (18711967). Su antrąja žmona Maria Wilhelmina Lindroos – būsimos estų–suomių rašytojos Aino (1878–1956).

Julius Kronas nuskendo Baltijos jūroje apvirtus jachtai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kertomuksia Suomen historiasta, 4t. (1869–78)
  • Suomalaisen virsikirjan historia (1880)
  • Suomalaisen kirjallisuuden historia
    • 1t. (1883–85)
    • 2t. (1900–02)
    • 3t. (1897)
  • Kullervon runot (1882)
  • Kalevalan esityöt 3t., su A.A. Borenius–Lähteenkorva (1891–95)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juha Pentikäinen. Krohn, Julius Leopold Frederik. (Enzyklopädie des Märchens, Bd. 8 (1996), 482–484 p.)